Šiandien vairuotojai, stebėdami vis brangstantį benziną bei dyzeliną, vėl kelia klausimus, kurie nebuvo aktualūs ištisus dešimtmečius.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Vakaruose vis labiau auga nerimas ne tik dėl piniginių tuštėjimo, bet ir dėl galimo degalų trūkumo. Blogiausio scenarijaus atveju vėl pradedama diskutuoti apie drastiškas priemones, pavyzdžiui, draudimą važinėti asmeniniais automobiliais sekmadieniais, siekiant suvaldyti degalų vartojimą.
Greitkeliai – ištuštėjo
1973-ieji Europai tapo energetinio lūžio metais, kai dėl drastiškų naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) sprendimų žemynas susidūrė su neregėtu žaliavų deficitu.
Reaguodama į kritinę situaciją, Vakarų Vokietijos valdžia griebėsi tuo metu sunkiai įsivaizduojamų priemonių ir tam tikrais sekmadieniais šalyje buvo visiškai uždraustas lengvųjų automobilių eismas.
Dėl šio sprendimo keturioms dienoms transporto judėjimas šalyje praktiškai sustojo. Vietoje įprasto automobilių srauto tuščiuose greitkeliuose pasirodė dviratininkai, riedutininkai ir pėstieji, o milijonai vairuotojų buvo priversti atsisakyti kelionių.
Griežtos išimtys galiojo tik gelbėjimo tarnyboms bei medikams, kurių darbas buvo tiesiogiai susijęs su galimybe skubiai pasiekti tikslą.
Kartu su judėjimo draudimais įsigaliojo ir griežti greičio apribojimai magistralėse. Šiais radikaliais žingsniais politikai bei inžinieriai siekė bet kokia kaina sumažinti degalų sąnaudas ir išlaikyti šalies energetinį stabilumą.
Degalų trūkumą išgyveno ir Lietuva
Lietuvos gyventojai paskutinį kartą degalų trūkumą išgyveno 1990-ųjų pradžioje, kai nepriklausomybės siekianti šalis turėjo išgyventi sovietų ekonominę blokadą.
Pagal pradinį blokados sumanymą, Sovietų Sąjungos pareigūnai nusprendė Lietuvą atkirsti nuo naftos, grūdų, įvairios techninės įrangos bei statybinių medžiagų.
Į draudžiamų tiekti prekių sąrašus Maskvos strategai įtraukė net ir tokius produktus kaip laikraštinis popierius, mediena ar kasdienio vartojimo prekės – kava, riešutai, vynas bei konjakas.
Plane taip pat buvo numatyta 60 proc. apriboti gamtinių dujų tiekimą, taip tikintis paralyžiuoti šalies energetikos sistemą ir priversti Lietuvos vadovybę kapituliuoti.
Sovietų Sąjungos vadovybė ekonominę blokadą oficialiai nutraukė 1990 m. liepos 1 d., kai po įtemptų diskusijų Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė 100 dienų moratoriumą Nepriklausomybės atstatymo aktui.
Maskvos pareigūnai, sulaukę šio politinio kompromiso, vėl atvėrė naftos kelius į Mažeikių gamyklą ir panaikino apribojimus žaliavų gabenimui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
