Kiekviena nauja technologija ar jos patobulinimas leidžia kūrėjams žengti žingsnį pirmyn, o vartotojams – mėgautis tobulėjančiais elektromobiliais. Ši tendencija neaplenkia ir bene svarbiausios elektrinės transporto priemonės dalies – aukštos įtampos baterijos.
Svarbi ateities tendencija
Viena elektromobilių pasaulio tendencijų pastaruoju metu yra didėjantis ličio geležies fosfato (LFP) baterijų naudojimas. Dauguma elektra varomų transporto priemonių naudoja ličio jonų baterijose sukauptą energiją – kitaip sakant, skiriasi šių energijos kaupiklių cheminė sudėtis. O kartu – ir jų naudingosios savybės.
Populiariosiose ličio jonų baterijose įprastai yra nikelio, mangano ir kobalto, tad jos pasižymi didesniu energijos tankiu (vadinasi, mažesnė baterija leidžia nuvažiuoti daugiau kilometrų) ir patikimai veikia įvairiomis sąlygomis. Jų gamyba itin išplėtota. Tačiau pramonės lyderiai vis dažniau gręžiasi būtent į ličio geležies fosfato baterijas, nes šios yra saugesnės ir pigesnės.
Pastaroji savybė yra kertinė siekiantiems plėsti įperkamesnių elektromobilių pasiūlą. Pavyzdžiui, viena iš dabartinių elektrinės pavaros lyderių „Kia“ jau paskelbė apie didinamas investicijas į LFP baterijų gamybą tvaresniu būdu – šie akumuliatoriai bus montuojami saikingiau įkainotose gamintojos elektromobilių versijose. Šio tipo baterijų jau galima aptikti ir kai kuriuose „Tesla“, „Ford“ ar „Stellantis“ koncerno modeliuose, tad jų pritaikymas plečiasi.
Skirtingai nuo gamintojų, aš iš karto paminėsiu LFP baterijų trūkumus. Visų pirma, tai mažesnis energijos tankis. Išvertus į lietuvių kalbą, tai reiškia, kad viena įkrova nuvažiuosite trumpesnį atstumą nei su analogišku modeliu, turinčiu tokios pat fizinės apimties ličio jonų bateriją. Be to, priklausomai nuo konkretaus modelio, jos gali sverti daugiau ir palaikyti mažesnę įkrovimo spartą.
Vis dėlto nepamirškime anksčiau paminėto fakto – ličio geležies fosfato baterijos yra pigesnės, todėl suteiks galimybę vartotojui pačiam pasirinkti: ar jis nori brangesnio ir toliau nuvažiuojančio elektromobilio, ar jam pakaktų ir trumpesnę distanciją įveikti galinčios, bet pigesnės transporto priemonės?
Be to, dauguma gamintojų LFP baterijas ir linkę montuoti į mažesnius, įperkamesnius ir labiau važinėjimo miestuose poreikiams pritaikytus modelius, tad šiuo atžvilgiu kirvis puikiai atitinka kotą.
Saugiau ir patikimiau
O dabar – apie privalumus. Skambės paradoksaliai, bet mažesnis energijos tankis kartu lemia ir pagrindinį LFP baterijų pranašumą – jos yra saugesnės ir ilgaamžiškesnės.
Šio tipo baterijos gali ištverti daugiau įkrovimo ir iškrovimo ciklų ir yra daug rečiau linkusios perkaisti, taip pat stabiliau veikia platesnėje temperatūrų amplitudėje.
Jos atlaidesnės dažnesniems įkrovimams aukšta sparta tiesiogine elektros srove, todėl lėčiau degraduoja.
LFP baterijoms būdingas didelis terminis stabilumas gerokai susilpnina bet kokias rizikas, kylančias dėl pažeidimų: jeigu per avariją smūgis pažeistų baterijos korpusą (kas jau ir šiaip labai retas įvykis, nes dabar gamintojai akumuliatorius integruoja į ypač atsparius korpusus) ar įvyktų trumpasis jungimas, ar dar koks nors force majeure, kurį man net nelengva sufantazuoti.
LFP baterijų gamintojai šį privalumą mėgsta demonstruoti į baterijos modulį kaldami metalinę vinį. Jei įprasta ličio jonų baterija tokiu atveju, tikėtina, užsiliepsnotų, tai LFP tipo baterija į tokį „akibrokštą“ niekaip nereaguoja.
Be to, LFP baterijų užsidegimo temperatūra siekia kone 300 laipsnių Celsijaus, todėl net ir įvykus nelaimei gaisro pavojus išlieka labai nedidelis. O net ir jam kilus, šio tipo baterijos neišskiria deguonies, tad ir nesukuria sąlygų liepsnai toliau plėstis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje gaisrai sunaikino arba sugadino 129 transporto priemones, tačiau tarp lengvųjų automobilių elektromobilių gaisrai sudarė vos 0,5 proc. Tad statistika iškalbinga net ir vertinant visus elektromobilius, nepaisant baterijų tipo.
Leis įgyvendinti svarbų tikslą
Taigi, tokių LFP baterijų savybių kombinacija leidžia gamintojams pagaliau įgyvendinti seniai puoselėtus planus – į gatves išleisti visą nedidelių, bet įperkamų ir miestuose nepamainomų elektromobilių gamą.
Neabejoju, kad tai bus ir įvairių kėbulų kompaktiški automobiliukai, ir populiarūs nedideli krosoveriai, ir gal net vienas kitas didesnis modelis.
Šio proveržio jau ilgokai laukia gausi vairuotojų bendruomenė: ji tikisi finansiškai įkandamesnių elektrinių modelių, net jei šių savybės ir nebus pačios pranašiausios rinkoje.
Tereikia, kad jie dėl mažesnės kainos nebūtų visiškai spartietiški ir užtikrintų šiuolaikišką važiavimo bei naudojimo komfortą. Be to, kaip jau minėjau komentaro pradžioje, progresas elektromobilių pramonėje tebėra spartus. Tad gamintojai ras, kaip pašalinti LFP baterijų trūkumus.
Dalis šiandien į automobilius montuojamų LFP baterijų jau neturi kai kurių trūkumų, kurie buvo labai matomi vos prieš kelerius metus. Pavyzdžiui, kokybiška baterijos temperatūros valdymo sistema sprendžia LFP baterijų lėtesnį įkrovimą šaltu oru.
Štai „Kia“ savo viešojoje komunikacijoje jau sudėliojo akcentus, kad svarbiausia – saugumas, racionali kaina, o lėtesnio LFP baterijų įkrovimo žiemą problemą korėjiečių modeliuose padės spręsti išmanusis šilumos siurblys ir bateriją tausojanti inovatyvi energijos valdymo sistema.
Be to, įmonė drauge su partneriais kurs LFP baterijas, kurios jau netolimoje ateityje palaikys itin greitą įkrovimą ir pasižymės daug geresnėmis savybėmis jas įkraunat ar iškraunant šalto oro sąlygomis. Aiškus pavyzdys, kur link judės visa pramonė.
Beje, tai reiškia, kad netrukus iš to išloš ir antrinės rinkos pirkėjai. Jiems apsimokės pasidairyti elektromobilių su LFP baterijomis – tikėtina, kad jos bus žymiai geresnės būklės, nepaisant to, kaip ankstesnis savininkas ar savininkai rūpinosi baterijos „sveikata“.
