Vokietijos eismo reguliavimo tarnybos šią specialią apylankos sistemą aktyvuoja tik išskirtiniais atvejais, kai per radiją perduodami pranešimai patvirtina, jog eismo spūstis pagrindiniame kelyje truks ilgiau nei pusantros valandos.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Šis sprendimas leidžia efektyviai nukreipti transporto srautus ir išvengti visiško eismo paralyžiaus pagrindinėse magistralėse.
Šio ženklinimo svarba ypatingai išaugs artėjant 2029 metams, kai planuojama pradėti ilgametę Pfafenšteino (vok. Pfaffenstein) tunelio rekonstrukciją. Jau dabar šią transporto arteriją kasdien kerta apie septyniasdešimt tūkstančių transporto priemonių, o šioje vietoje susidarančios spūstys tarp vietinių vairuotojų yra įgavusios legendinį statusą.
Inžinieriams pradėjus remonto darbus, vadinamasis raudonasis maršrutas taps gyvybiškai svarbiu įrankiu, padėsiančiu tūkstančiams keliautojų išvengti ilgų valandų, praleistų stovint spūstyse.
Šalia raudonojo taško egzistuoja ir dar viena, išskirtinai Bavarijos regionui būdinga istorinė eismo reguliavimo priemonė – mėlynas taškas.
Šis simbolis kelio ženkluose pirmą kartą pasirodė dar 1972 metais, kai Vokietija ruošėsi Miuncheno olimpinėms žaidynėms ir inžinieriams teko sukurti plataus masto apvažiavimo sistemą aplink miestą.
Tuo pačiu metu buvo įvestas ir papildomas ženklinimas: mėlynas taškas rodė kryptį į pietus, o mėlynas žiedas nukreipdavo eismą šiaurės link.
Visgi, skirtingai nei vis dar aktyviai naudojamas raudonasis maršrutas, mėlynoji apylankos sistema šiandien yra praradusi savo praktinę reikšmę.
Nors kai kuriuose kelio ruožuose vis dar galima išvysti šiuos istorinius ženklus, oficialiose eismo valdymo schemose jie nebedalyvauja, todėl šiuolaikiniams vairuotojams ir navigacijos sistemoms jokios realios įtakos nebedaro.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
