Planuojama, kad kas 1,5–2,5 km juostų išdėstymas keisis: vienoje kryptimi bus dvi eismo juostos, kitoje – viena. Taip vairuotojams suteikiama reguliari galimybė saugiai aplenkti lėtesnes transporto priemones. Eismo kryptis bus atskirta metaliniais atitvarais, o visa kelio konstrukcija – nuo juostų pločio iki kelkraščių – atitiks šiuolaikinius saugumo reikalavimus.
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis teigia, kad tai – svarbus žingsnis gerinant regioninį susisiekimą: „Tikiuosi, kad, įgyvendinus šiuos planus, kelias taps ne tik patogesnis, bet ir saugesnis.“
Statistikos duomenys rodo, kad tokio tipo keliai reikšmingai mažina skaudžių avarijų skaičių. Pavyzdžiui, Panevėžio aplinkkelyje, kuris taip pat yra 2+1 tipo, žuvusiųjų skaičius sumažėjo net 75 proc., nors eismo intensyvumas nuo 2013 m. beveik padvigubėjo.
Tokie sprendimai jau ne vieną dešimtmetį sėkmingai taikomi Švedijoje, kur 2+1 keliai sudaro apie 14 proc. viso kelių tinklo. Jie ne tik ženkliai sumažina avarijų skaičių, bet ir yra ekonomiškai efektyvūs: tokio kelio statyba kainuoja iki 70 proc. pigiau nei keturių juostų magistralės. Švedijos pavyzdžiu seka ir kitos šalys – Suomija, Vokietija, Lenkija.
Daug metų kritikuotas Vilniaus–Utenos kelias, statytas dar 1979–1985 m. iš betono blokų, po rekonstrukcijos taps modernia, saugia ir efektyvia susisiekimo arterija. Vairuotojai netrukus pajus realų pokytį – ir važiavimo kokybėje, ir bendrame eismo saugume.
