„Volkswagen T-Cross“ – gana tipiškas šiuolaikinis kasdienis automobilis. Pakankamai kompaktiškas, erdvus, aprūpintas įvairiomis moderniomis technologijomis ir tinkamas tiek kelionėms mieste, tiek užmiestyje. Be to, perkant naują automobilį suteikiama gamintojo garantija, todėl nereikia rūpintis, kaip automobilį prižiūrėjo ankstesnis savininkas.
Tačiau ne visi nori apsiriboti tuo, ką už tokią sumą siūlo naujų automobilių salonai. Vieniems labiau rūpi galingas variklis ir geros važiavimo savybės, kiti svajoja apie kabrioletą, o trečius vilioja išskirtinės išvaizdos automobiliai, kurių gatvėse nepamatysi kiekviename žingsnyje.
Tad turėdami progą, šį kartą atrinkome dešimt modelių, kuriuos Lietuvos naudotų automobilių rinkoje galima įsigyti už ne daugiau kaip 25 tūkst. eurų.
1. „Alfa Romeo Giulia“ (2020 m.)
Orientacinė kaina – 15–23 tūkst. eurų.
Italai nuo seno garsėja gebėjimu kurti automobilius, kurie traukia akį ir žadina norą sėsti prie vairo. „Alfa Romeo Giulia“ – vienas geriausių šio požiūrio pavyzdžių. Kol daugelis gamintojų stengiasi įtikti kuo platesniam pirkėjų ratui, „Alfa Romeo“ pasirinko kiek kitokį kelią ir sukūrė sedaną, kuriame ypatingas dėmesys skirtas vairavimo malonumui.
Tai pajunti vos pradėjęs važiuoti. „Giulia“ pasižymi itin tiksliai veikiančiu vairu, puikiai suderinta pakaba ir galinių varančiųjų ratų pavara. Automobilis noriai įveikia posūkius, greitai reaguoja į vairuotojo veiksmus, o važiuojant vingiuotu keliu nevargina nereikalingais kėbulo svyravimais.
Dar visai neseniai tokia „Giulia“, aprūpinta 280 AG išvystančiu 2,0 litro benzininiu varikliu, kainavo gerokai daugiau nei 40 tūkst. eurų. Šiandien už mažiau nei 25 tūkst. eurų jau galima rasti 2020 metais pagamintą automobilį, kuris iki 100 km/val. įsibėgėja vos per 5,2 sekundės. Ir nors tokie rodikliai labiau primena sportinį automobilį, „Giulia“ nepraranda kasdieniam naudojimui reikalingo patogumo.
Tiesa, itališkas automobilis reikalauja kiek atidesnio pirkėjo. Ankstyvieji „Giulia“ egzemplioriai garsėjo elektronikos kaprizais, tačiau vėlesniais gamybos metais dalis problemų buvo išspręsta. Vis dėlto prieš perkant verta atidžiai patikrinti kaip veikia komforto įranga, akumuliatoriaus būklę, aušinimo sistemą.
„Ypač svarbu išsiaiškinti, ar automobilis buvo importuotas iš JAV ir kokie remonto darbai jam atlikti, mat nemaža dalis pigesnių benzininių versijų į Lietuvą atkeliauja po rimtų eismo įvykių.
2. „Mazda MX-5“ (2020–2021 m.)
Orientacinė kaina – 18–25 tūkst. eurų.
„Mazda MX-5“ yra puikus priminimas, kad norint mėgautis vairavimu visai nebūtina turėti galingo ir brangaus sportinio automobilio. Japonai jau daugiau kaip tris dešimtmečius laikosi tos pačios filosofijos – nedidelis svoris, galinių varančiųjų ratų pavara, atmosferinis variklis ir kuo glaudesnis ryšys tarp automobilio bei vairuotojo.
Ketvirtosios kartos „MX-5“ šią idėją įgyvendina ypač sėkmingai. Vos daugiau kaip toną sveriantis rodsteris stebina vikrumu, o kiekvienas posūkis leidžia įvertinti kruopščiai suderintą važiuoklę. Prie vairo smagu ne tik važiuojant azartiškai, bet ir ramiai vingiuoti užmiesčio keliais. O kai oras geras, vos per kelias sekundes galima nuleisti medžiaginį stogą ir pasimėgauti kelione po atviru dangumi.
Turint 25 tūkst. eurų, verta ieškoti 2020–2021 metais pagaminto automobilio su 2,0 litrų „Skyactiv-G“ varikliu, išvystančiu 184 AG. Nors tokia galia neatrodo įspūdinga, nedidelio svorio „Mazda“ iki 100 km/val. įsibėgėja per 6,5 sekundės. Be to, 2019 metais atnaujintas variklis mėgsta aukštus sūkius, todėl norint išnaudoti jo galimybes tenka dažniau darbuotis pavarų svirtimi, tačiau šiame automobilyje tai veikiau malonumas nei trūkumas.
Vis dėlto prieš perkant „MX-5“ reikėtų atidžiai patikrinti kelias vietas. Pirmiausia – medžiaginį stogą, ypač jo lankstymo vietas, kur audinys gali pradėti trintis ir plyšti. Taip pat verta patikrinti vandens nutekėjimo kanalus už sėdynių. Jiems užsikimšus, drėgmė gali patekti į saloną, todėl būtina apžiūrėti kiliminę dangą ir bagažinę.
Dar vienas svarbus dalykas – šešių laipsnių mechaninė pavarų dėžė. Bandomojo važiavimo metu reikėtų įsitikinti, kad tiek šaltai, tiek įšilus transmisijai pavaros persijungia lengvai, be pašalinių garsų ir strigimo. Ypač atidžiai patikrinkite perjungimą iš pirmosios į antrąją ir iš antrosios į trečiąją pavarą.
3. „Hyundai i30 N“ (2020–2022 m.)
Orientacinė kaina – 20–25 tūkst. eurų.
Dar prieš dešimtmetį mintis, kad „Hyundai“ galėtų mesti rimtą iššūkį „Volkswagen Golf GTI“ ar „Honda Civic Type R“, daugeliui būtų sukėlusi šypseną. Tačiau 2017 metais pasirodęs „i30 N“ privertė pakeisti nuomonę net ir skeptiškiausius sportiškų automobilių gerbėjus. Prie šio modelio kūrimo prisidėjo buvęs BMW M padalinio inžinerijos vadovas Albertas Biermannas, o jo komandos darbas nenuėjo veltui.
Didžiausias „i30 N“ privalumas – važiuoklė, kuri geriausias savo savybes atskleidžia vingiuotuose keliuose. Elektroniniu būdu valdomas riboto praslydimo diferencialas padeda priekiniams ratams išlaikyti sukibimą greitėjant iš posūkio, o reguliuojamo standumo amortizatoriai leidžia pasirinkti tarp kasdieniam važinėjimui tinkamo ir gerokai sportiškesnio režimo. Pridėkime išmetimo sistemą, kuri įjungus sportinį režimą pradeda pokšėti, ir turėsime automobilį, su kuriuo tikrai nenuobodžiausite.
Už 25 tūkst. eurų jau galima dairytis į 2021 metais atnaujintą „i30 N Performance“. Po jo variklio dangčiu montuojamas 2,0 litrų benzininis variklis su turbokompresoriumi, išvystantis 280 AG. Pirkėjai gali rinktis šešių laipsnių mechaninę arba aštuonių laipsnių automatinę pavarų dėžę su dviem sankabomis. Pastaroji ypač įdomi dėl papildomų sportinių funkcijų, tarp kurių – trumpam didžiausią įmanomą galią užtikrinantis „N Grin Shift“ režimas.
Prieš perkant verta patikrinti kelias šiam modeliui būdingas silpnąsias vietas. Viena jų – aukšto slėgio degalų siurblys, kuriam pradėjus gesti variklis gali trūkčioti, prarasti galią arba sunkiau užsivesti. Ankstesnių gamybos metų automobiliuose pasitaikydavo ir penktosios bei šeštosios mechaninės pavarų dėžės pavarų perjungimo problemų. Todėl bandomojo važiavimo metu svarbu patikrinti, ar pavaros persijungia sklandžiai, o stipriau pagreitėjus nesijaučia variklio darbo sutrikimų.
Taip pat verta apžiūrėti stabdžių diskus – dėl intensyvaus naudojimo jie gali perkaisti ir deformuotis, o tai išduoda stabdant juntama vairo ar pedalo vibracija. Patikrinkite ir aktyviosios išmetimo sistemos sklendę: keičiant važiavimo režimus, išmetimo garsas turi pastebimai keistis, be pašalinio cypimo ar barškėjimo.
4. „Kia Stinger GT“ (2019–2022 m.)
Orientacinė kaina – 19–25 tūkst. eurų.
Kai 2017 metais „Kia“ pristatė „Stinger“, daugelis į šį automobilį žvelgė su neslepiamu smalsumu. Gamintojas, iki tol daugiausia garsėjęs nebrangiais ir praktiškais modeliais, staiga nusprendė mesti iššūkį BMW, „Audi“ ir kitiems sportiškų sedanų gamintojams. Ir tai nebuvo vien drąsus rinkodaros sumanymas.
Iš pradžių dėmesį patraukia automobilio išvaizda. Ilgas variklio dangtis ir platūs galiniai sparnai suteikia „Stinger“ sportiškam kupė būdingas proporcijas. Tačiau po išvaizdžiu kėbulu slepiasi stebėtinai praktiškas automobilis. Penkerios durys, keturios visavertės keleivių vietos ir didelis, kartu su galiniu stiklu pakeliamas bagažinės dangtis leidžia juo patogiai keliauti net ir su šeima.
Vis dėlto didžiausia priežastis rinktis „Stinger GT“ – jo variklis. 3,3 litro V6 su dviem turbokompresoriais išvysto 370 AG, o jo galią ratams perduoda aštuonių laipsnių automatinė pavarų dėžė. Europoje pardavinėta GT versija turi visų varančiųjų ratų pavarą, o iki 100 km/val. įsibėgėja per 4,9 sekundės. „Stinger“ nėra toks vikrus kaip mažesni sportiniai automobiliai, tačiau greitkelyje ar ilgose kelionėse atsiskleidžia kiti jo privalumai – didelė galios atsarga, stabilumas ir komfortas.
Įdomiausia tai, kad automobilis, kuris naujas kainavo daugiau kaip 50 tūkst. eurų, šiandien tapo gerokai pigesnis. Lietuvoje galima rasti 2019–2022 metais pagamintų „Stinger“ su 3,3 litro varikliu, kurių kainos svyruoja nuo maždaug 19 iki 25 tūkst. eurų.
Prieš perkant „Stinger GT“ ypač svarbu patikrinti, ar atlikta gamintojo atšaukimo kampanija dėl kairiojo turbokompresoriaus alyvos tiekimo vamzdelio. Dėl šalia esančio išmetimo kolektoriaus skleidžiamo karščio ši detalė gali prarasti sandarumą, o ištekėjusi alyva, patekusi ant įkaitusių variklio dalių, kelia gaisro pavojų.
Kita dėmesio verta vieta – „Brembo“ stabdžių sistema. Kai kurie savininkai skundėsi stabdant juntama vibracija, ypač važiuojant didesniu greičiu. Todėl bandomojo važiavimo metu reikėtų kelis kartus tolygiai pristabdyti ir įsitikinti, kad nevibruoja vairas bei stabdžių pedalas. Taip pat verta paklausyti, ar važiuojant nelygiu keliu nebarška panoraminio stoglangio mechanizmas.
5. „Mini Cooper S“ (2020–2023 m.)
Orientacinė kaina – 17–23 tūkst. eurų.
Nedaugelis automobilių per kelis dešimtmečius sugebėjo išsaugoti tokią savitą išvaizdą kaip „Mini“. Nors šiuolaikiniai modeliai gerokai didesni už savo pirmtakus, pagrindinė idėja liko nepakitusi – nedidelis, vikrus ir smagus vairuoti automobilis. O pasirinkus „Cooper S“, galima tikėtis ir gerokai daugiau sportiškumo, nei iš pirmo žvilgsnio žada jo žaisminga išvaizda.
Už 25 tūkst. eurų galima dairytis į 2020–2023 metais pagamintą „Cooper S“ su 2,0 litrų benzininiu varikliu, priklausomai nuo pagaminimo metų ir versijos išvystančiu 178 arba 192 AG. Galingesnei versijai įsibėgėti iki 100 km/val. pakanka maždaug 6,7 sekundės.
Tačiau didžiausias šio automobilio privalumas nėra įsibėgėjimas tiesiojoje. „Mini“ labiau patiks tiems, kurie vertina tikslų valdymą ir noriai išnaudoja kiekvieną vingiuoto kelio posūkį. Be to, kasdien važinėjant mieste praverčia nedideli kėbulo matmenys, nors galinės sėdynės ir 211 litrų bagažinė reikalauja kompromisų.
Nors šios kartos „Cooper S“ naudojamas BMW sukurtas B48 benzininis variklis laikomas gerokai patikimesniu už kai kuriuos ankstesnių „Mini“ kartų agregatus, silpnųjų vietų jis taip pat turi. Viena jų – viršutinė variklio atrama. Jai susidėvėjus, užvedant ar išjungiant variklį gali pasigirsti duslus dunkstelėjimas, o salone atsirasti stipresnė vibracija.
Dėmesio nusipelno ir aušinimo sistema. Senstant plastikinėms detalėms, gali prarasti sandarumą termostato korpusas bei kitos aušinimo sistemos jungtys. Todėl reikėtų patikrinti aušinimo skysčio lygį, apžiūrėti variklio skyrių ir įsitikinti, kad nėra išdžiūvusio aušinimo skysčio pėdsakų. Pasitaiko ir alyvos filtro korpuso sandarumo problemų, todėl pravartu patikrinti, ar aplink jį nėra alyvos arba aušinimo skysčio nuotėkio.
Galiausiai verta įvertinti priekinės pakabos būklę. Susidėvėjus svirčių įvorėms, važiuojant per nelygumus gali pasigirsti bildesys, o stabdant ar keičiant važiavimo kryptį – atsirasti pašalinių judesių.
6. „Cupra Formentor VZ“ (2021–2022 m.)
Orientacinė kaina – 23–25 tūkst. eurų.
Krosoveriai retai būna pirmasis pasirinkimas ieškant automobilio, su kuriuo būtų galima smagiai pasivažinėti. Dažniausiai juos perkame dėl patogumo, erdvės ar aukštesnės sėdėsenos, tačiau „Cupra Formentor“ yra kiek kitoks. Ispanai nusprendė sukurti krosoverį, kuris savo išvaizda ir važiavimo savybėmis būtų artimesnis sportiškam hečbekui.
Ir bent jau galingiausioje VZ versijoje šis sumanymas pavyko. Žemesnis nei daugelio įprastų krosoverių kėbulas, platūs ratai ir standesnė pakaba leidžia „Formentor“ užtikrintai įveikti posūkius. Be to, vairuotojas gali keisti amortizatorių standumą, vairo stiprintuvo veikimą bei kitus automobilio nustatymus. Vis dėlto kasdien važinėjant tenka susitaikyti su tuo, kad sportiškesnė pakaba prasčiau sugeria didesnius kelio nelygumus, ypač pasirinkus 19 colių ratlankius.
Tačiau už 25 tūkst. eurų įdomiausia ieškoti ne bet kokio „Formentor“, o būtent VZ versijos su 2,0 litrų TSI benzininiu varikliu. Ji išvysto 310 AG, turi septynių laipsnių DSG automatinę pavarų dėžę ir „4Drive“ visų varančiųjų ratų pavarą. Iki 100 km/val. toks automobilis įsibėgėja per 4,9 sekundės – greičiau už daugelį sportiškų hečbekų. O prireikus išvykti į ilgesnę kelionę, „Formentor“ siūlo keturias patogias vietas ir 420 litrų bagažinę.
Vis dėlto prieš perkant reikėtų atidžiau pasidomėti 2,0 litrų TSI variklio būkle. Viena žinomų šios konstrukcijos silpnųjų vietų – vandens siurblio ir termostato korpuso mazgas. Jam praradus sandarumą, pradeda mažėti aušinimo skysčio lygis, o ilgainiui gali kilti variklio perkaitimo pavojus. Todėl verta apžiūrėti, ar aplink šį mazgą nėra aušinimo skysčio nuotėkio pėdsakų, ir patikrinti, ar automobilio priežiūros istorijoje neužfiksuotas dažnas jo papildymas.
Ne mažiau svarbi DSG pavarų dėžė. Bandomojo važiavimo metu patikrinkite, kaip automobilis pajuda iš vietos, manevruoja stovėjimo aikštelėje ir perjungia pavaras lėtai važiuojant. Stiprus trūkčiojimas, smūgiai ar uždelsta reakcija gali įspėti apie sankabų arba mechatronikos problemas. Taip pat verta išsiaiškinti, ar laiku keista pavarų dėžės alyva.
Atskiro dėmesio nusipelno ir „4Drive“ sistema. Jos galinės ašies pavarai naudojama elektroniniu būdu valdoma daugiadiskė sankaba, kurios darbui svarbi tinkama alyvos būklė. Užteršus sankabos hidraulinės sistemos siurblio sietelį, gali sutrikti galinių ratų pavaros veikimas. Todėl prieš perkant pravartu ne tik patikrinti alyvos keitimo istoriją, bet ir diagnostikos įranga įvertinti visų varančiųjų ratų sistemos darbą.
7. „Ford Mustang EcoBoost“ (2020–2021 m.)
Orientacinė kaina – 20–25 tūkst. eurų.
„Ford Mustang“ – automobilis, kurio turbūt nereikia pristatinėti net ir tiems, kurie pernelyg nesidomi automobiliais. Daugiau kaip šešis dešimtmečius gaminamas amerikietiškas kupė tapo tikra automobilių pasaulio legenda, o jo išvaizda iki šiol išsiskiria iš daugelio šiuolaikinių modelių. Ir nors tikrieji „Mustang“ gerbėjai dažniausiai svajoja apie V8 variklio garsą, keturių cilindrų „EcoBoost“ versija taip pat turi kuo sudominti.
Šeštosios kartos „Mustang“ išsiskiria tuo, kad jį kurdami „Ford“ inžinieriai gerokai daugiau dėmesio skyrė valdymui. Pirmą kartą įprastame „Mustang“ buvo panaudota nepriklausoma galinė pakaba, todėl automobilis tapo stabilesnis važiuojant nelygiu keliu ir geriau valdomas posūkiuose. Žinoma, tai nėra nedidelis sportinis automobilis – beveik 4,8 metro ilgio kupė reikalauja daugiau vietos manevruojant, o išlipus iš jo ankštoje stovėjimo aikštelėje gali tekti pasisaugoti plačiai atsidarančių durų.
Į numatytą biudžetą patenka ne tik kupė, bet ir kabrioletas. Pavyzdžiui, Lietuvoje galima rasti 2020 metų „Mustang EcoBoost“ kupė už maždaug 21 tūkst. eurų, o 2021 metų gamybos kabrioletą galima įsigyti už maždaug 21 tūkst. eurų.
Vis dėlto ieškant naudoto „Mustang“ pirmiausia reikėtų išsiaiškinti jo kilmę. Nemaža dalis Lietuvoje parduodamų „EcoBoost“ versijų importuotos iš JAV, todėl būtina pagal VIN patikrinti automobilio istoriją ir ankstesnių apgadinimų nuotraukas. Ypač svarbu nustatyti, ar per eismo įvykį nebuvo pažeisti kėbulo išilginiai elementai, pakabos tvirtinimo vietos ir priekinės saugos pagalvės. Net ir išoriškai tvarkingai suremontuotas automobilis gali turėti netaisyklingą ratų geometriją, todėl prieš perkant pravartu atlikti kėbulo matmenų bei važiuoklės patikrą.
Atskiro dėmesio nusipelno ir 2,3 litro „EcoBoost“ variklis. Ankstesnių gamybos metų šios šeimos agregatuose pasitaikydavo cilindrų galvutės tarpinės sandarumo problemų, dėl kurių aušinimo skystis galėdavo patekti į cilindrus. Nuo 2019 metų variklio bloko konstrukcija buvo pakeista, tačiau apžiūrint 2020–2021 metų automobilį vis tiek verta patikrinti, ar nemažėja aušinimo skysčio lygis, ar šaltas variklis dirba tolygiai ir ar diagnostikos įranga nefiksuoja uždegimo pertrūkių. Jeigu įtariamas aušinimo skysčio patekimas į cilindrus, reikėtų atlikti nuodugnesnę variklio patikrą.
8. „Polestar 2“ (2021–2023 m.)
Orientacinė kaina – 19–25 tūkst. eurų.
Dar prieš kelerius metus „Polestar“ vardas daugeliui vairuotojų buvo menkai pažįstamas. Iš pradžių ši bendrovė rūpinosi sportiškesnių „Volvo“ modelių kūrimu, tačiau vėliau tapo savarankiška elektromobilių gamintoja. Vienas pirmųjų jos kūrinių – „Polestar 2“, kuriuo švedai nusprendė mesti iššūkį „Tesla Model 3“. Ir nors abi bendrovės pasirinko gana skirtingus kelius, šiandien jų automobilius galima įsigyti už panašią sumą.
„Polestar 2“ pirmiausia išsiskiria išvaizda. Kampuotos kėbulo linijos, aukščiau įrengtas galinis langas ir per visą automobilio plotį besitęsiantys galiniai žibintai suteikia jam savitumo. Dar daugiau skirtumų išryškėja salone.
Užuot atsisakę beveik visų įprastų valdiklių, švedai išsaugojo atskirą prietaisų skydelį, fizinius mygtukus svarbiausioms funkcijoms ir įprastą pavarų pasirinkimo svirtį. Be to, „Polestar 2“ buvo vienas pirmųjų automobilių su integruota „Google“ operacine sistema, leidžiančia naudotis navigacija ir kitomis paslaugomis tiesiogiai automobilio ekrane.
Ypač įdomi „Long Range Dual Motor“ versija su dviem elektros varikliais ir visų varančiųjų ratų pavara. Jos bendra galia siekia 408 AG, o iki 100 km/val. automobilis įsibėgėja per 4,7 sekundės. Tai įspūdingi rodikliai, ypač prisiminus, kad kalbame apie automobilį, kurio kaina šiandien neviršija 25 tūkst. eurų.
Tačiau prieš perkant „Polestar 2“ būtina patikrinti kelias šiam modeliui būdingas problemas. Viena geriausiai žinomų – telematikos ir ryšio modulio (TCAM) gedimai, su kuriais susidūrė dalis pirmųjų gamybos metų automobilių savininkų.
Sutrikus jo veikimui gali dingti mobilusis internetas, nustoti veikti navigacijos vietos nustatymo funkcija, programėlės ryšys su automobiliu ar atsirasti SOS sistemos klaida. Kartais pasitaiko ir problemų atrakinant automobilį. Todėl apžiūros metu verta ne tik patikrinti ekraną, bet ir išbandyti navigaciją, interneto ryšį, nuotolinį atrakinimą bei automobilio valdymą telefonu.
9. 3 serijos BMW „330i“ (2020–2021 m.)
Orientacinė kaina – 22–25 tūkst. eurų.
Trečiosios serijos BMW jau kelis dešimtmečius yra vienas svarbiausių modelių Vokietijos gamintojo istorijoje. Nors keičiantis kartoms šis automobilis tapo didesnis, komfortiškesnis ir gerokai modernesnis, BMW inžinieriai nepamiršo savybių, dėl kurių jį taip pamėgo vairavimo entuziastai. O septintosios kartos „330i“ puikiai parodo, kodėl trečiosios serijos BMW iki šiol turi tiek gerbėjų.
Vienas didžiausių šio modelio privalumų – gebėjimas prisitaikyti prie labai skirtingų kelionių. Užmiestyje „330i“ leidžia mėgautis tiksliai veikiančiu vairo mechanizmu ir gerai suderinta pakaba, tačiau išvažiavus į magistralę tampa patogiu, tyliai ir užtikrintai važiuojančiu sedanu. Prie to prisideda aštuonių laipsnių „ZF“ automatinė pavarų dėžė, kuri ramiai važiuojant veikia beveik nepastebimai, o pasirinkus sportinį režimą gerokai greičiau reaguoja į akceleratoriaus paspaudimą.
Vis dėlto ieškant naudoto trečiosios serijos BMW, verta atidžiau pasidomėti būtent „330i“ versija. Po jos variklio dangčiu montuojamas 2,0 litrų B48 šeimos benzininis variklis su turbokompresoriumi, išvystantis 258 AG ir 400 Nm sukimo momentą. Galiniais ratais varomas sedanas iki 100 km/val. įsibėgėja per 5,8 sekundės. Be to, šis keturių cilindrų variklis pasižymi pakankamai racionaliomis degalų sąnaudomis, todėl „330i“ tinka ir tiems, kurie kasdien įveikia nemažus atstumus.
Dar vienas argumentas rinktis „330i“ – B48 variklis. Palyginti su kai kuriais ankstesnės kartos BMW keturių cilindrų benzininiais varikliais, jis turi geresnę reputaciją, tačiau tam tikrų problemų vis tiek pasitaiko. Viena svarbiausių – aušinimo skysčio nuotėkis per alyvos filtro korpusą.
Todėl prieš perkant reikėtų patikrinti ne tik išsiplėtimo bakelyje esantį skysčio kiekį, bet ir patį alyvos filtro korpusą. Jis sumontuotas gana sunkiai pasiekiamoje vietoje, todėl nuotėkis ne visada pastebimas iš viršaus.
Jeigu renkatės „330i xDrive“ su visų varančiųjų ratų pavara, papildomo dėmesio nusipelno paskirstymo dėžė. Jos sankabos veikimo sutrikimai gali pasireikšti trūkčiojimu arba vibracija lėtai važiuojant ir sukant vairą. Todėl bandomojo važiavimo metu verta kelis kartus apsisukti stovėjimo aikštelėje, išbandant automobilį tiek šaltą, tiek įšilusį.
10. „Peugeot 508 GT“ (2021–2023 m.)
Orientacinė kaina – 16–25 tūkst. eurų.
Prancūzai visada mėgo eksperimentuoti su automobilių dizainu, tačiau antrosios kartos „Peugeot 508“ atveju jiems pavyko sukurti kai ką išties įdomaus. Užuot gaminę dar vieną tradicinį verslo klasės sedaną, „Peugeot“ dizaineriai pasirinko sportiškesnę išvaizdą. Žemas stogas, berėmiai durų langai ir aptakios kėbulo linijos suteikia „508“ elegancijos, kurios neretai pritrūksta net gerokai brangesniems automobiliams. Ypač patraukliai atrodo GT versija su išraiškingesniais buferiais, didesniais ratlankiais ir sportiškesnėmis salono detalėmis.
Ne mažiau dėmesio nusipelno ir automobilio vidus. „Peugeot“ čia atsisakė įprastos prietaisų skydelio konstrukcijos ir pasirinko vadinamąją „i-Cockpit“ koncepciją. Nedidelis vairas įrengtas žemiau, o skaitmeninis prietaisų skydelis – aukščiau jo, todėl greitį ir kitą informaciją vairuotojas mato žvelgdamas virš vairo.
Centrinėje konsolėje išrikiuoti fortepijono klavišus primenantys jungikliai, o GT versijose galima rasti „Alcantara“ apdailą, masažuojamąsias sėdynes ir kokybišką garso sistemą. Tiesa, ne visiems patinka neįprasta vairo padėtis, todėl prieš perkant būtina išbandyti, ar patogu sėdėti ir ar vairas neužstoja prietaisų skydelio.
Tačiau prieš perkant „508“ būtina įvertinti kelias šiam modeliui būdingas silpnąsias vietas. Viena jų – priekinių durų konstrukcija. Daliai automobilių pasitaikė kėbulo statramsčio suvirinimo taškų problemų, dėl kurių atidarant vairuotojo duris girdimas neįprastas traškėjimas. Tai nėra įprastas vyrių girgždėjimas, kurį galima pašalinti sutepus mechanizmą. Todėl apžiūrėdami automobilį kelis kartus atidarykite ir uždarykite vairuotojo duris, įsiklausykite, ar nesigirdi spragsėjimo, ir patikrinkite, ar durys lengvai užsidaro bei nėra nusėdusios. Jeigu garsas sklinda iš priekinio statramsčio, reikalinga išsamesnė kėbulo patikra.
Renkantis iš tinklo įkraunamą hibridą, būtina patikrinti aukštos įtampos bateriją ir įkrovimo sistemą. Nepakanka vien įsitikinti, kad prietaisų skydelyje nėra klaidų. Reikėtų atlikti baterijos diagnostiką, išsiaiškinti, ar nėra užfiksuotų gedimų, ir praktiškai išbandyti įkrovimą. Taip pat verta patikrinti, kaip automobilis pereina iš elektrinio važiavimo režimo į hibridinį. Jeigu įkrovimas netikėtai nutrūksta, sistema neleidžia pasirinkti elektrinio režimo arba rodomi hibridinės sistemos įspėjimai, gedimo priežastį būtina nustatyti dar prieš perkant.
Atsargiau reikėtų vertinti ir dyzelinius „508“ su 1,5 litro „BlueHDi“ varikliu. Šios šeimos varikliams nustatytas priešlaikinis skirstomųjų velenų pavaros grandinės dėvėjimasis. „Peugeot“ yra paskelbusi atšaukimo kampaniją, apimančią dalį 2017–2023 metais pagamintų automobilių.
Susidėvėjusi grandinė gali pradėti barškėti, o nutrūkusi – sukelti rimtą variklio gedimą. Todėl prieš perkant būtina pagal VIN patikrinti, ar konkrečiam automobiliui taikoma ši kampanija ir ar numatyti darbai jau atlikti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
