Ekspertai prognozuoja, kad problemos gali užsitęsti bent iki 2027 metų pirmojo pusmečio. Tuo metu Lietuvos energetikos ministras Lukas Savickas įsitikinęs, kad vienas veiksmingiausių būdų mažinti šalies priklausomybę nuo importuojamų degalų – spartesnis perėjimas prie elektromobilių.
Naftos transportavimas tampa vis sudėtingesnis
Vienas svarbiausių veiksnių, pastaruoju metu didinusių naftos kainas, – karas Irane ir dėl jo kilę tiekimo sutrikimai Artimuosiuose Rytuose. Nors strategiškai svarbus Hormūzo sąsiauris nėra visiškai uždarytas, naftos transportavimą apsunkina išaugusi išpuolių grėsmė ir nestabili saugumo padėtis regione.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Transporto inovacijų forume“ atkreipė dėmesį, kad padėtį dar labiau komplikuoja Jemeno hučių išpuoliai prieš Saudo Arabijos naftos infrastruktūrą.
Pasak jo, praėjusį mėnesį smarkiai apgadintas naftotiekis, kuriuo per dieną galima transportuoti apie 4–5 mln. barelių naftos. Šis maršrutas itin svarbus, nes suteikia galimybę gabenti naftą aplenkiant Hormūzo sąsiaurį.
Sutrikus jo veiklai, sumažėja galimybių naftą pristatyti į tarptautines rinkas, o tiekimo problemų pasekmės jaučiamos ir Europoje.
Papildomų išlaidų sukelia pasikeitusi naftos transportavimo tvarka. Didieji tanklaiviai vengia įplaukti į nesaugius Persijos įlankos uostus, todėl dalis naftos pirmiausia gabenama mažesniais laivais ir tik vėliau perkraunama į didžiuosius.
Toks transportavimo būdas reikalauja daugiau laiko, laivų ir papildomų operacijų. Be to, dėl padidėjusios paklausos smarkiai išaugo tanklaivių nuomos kainos.
„Jie užtrunka daug ilgiau, o jų pasiūla ribota. Didžiųjų tanklaivių kainos indeksas, parodantis, kiek juos kainuoja išsinuomoti, pakilo maždaug šešis kartus, palyginti su praėjusiais metais. Tai taip pat prisideda prie galutinės degalų kainos“, – pažymėjo N. Mačiulis.
Ekonomisto vertinimu, padėtis gali tapti dar sudėtingesnė po lapkritį vyksiančių JAV Kongreso vidurio kadencijos rinkimų.
„Turbūt matysime daug aktyvesnius karinius veiksmus po vidurio kadencijos rinkimų JAV. Kariauti yra labai nepopuliaru, todėl Donaldas Trumpas nesiima aktyvių veiksmų dabar, kai liko nedaug laiko iki rinkimų. Tačiau paskui bus daugiau erdvės bandyti aktyviau išspręsti problemą, todėl iš karto kyla ir rizikos – papildomi kariniai veiksmai gali dar labiau suvaržyti srautą, pažeisti infrastruktūrą“, – kalbėjo ekonomistas.
Problemų naftos rinkoje gali nepavykti išspręsti iki pavasario
Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala taip pat nemato pagrindo tikėtis, kad konfliktas Irane greitai pasibaigs.
Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą skelbė apie pasiektą pergalę, politologo vertinimu, reali padėtis rodo ką kita.
„Veikiausiai realiausias scenarijus, kad karas toliau tęsis, JAV darys spaudimą Iranui, norės, kad pasikeistų režimas, galbūt tokiu būdu būtų tikimasi išeiti iš karo. Tokią tendenciją matome per pastaruosius mėnesius ir, matyt, taip bus ir ateityje“, – teigė L. Kojala.
Vis dėlto politologas mano, kad plataus masto konflikto išplitimo į kitas regiono valstybes tikimybė nėra didelė.
Tačiau net ir išvengus naujos eskalacijos, dabartinių naftos tiekimo problemų padarinius pasaulio rinkos gali jausti dar ilgai. L. Kojalos vertinimu, sudėtinga padėtis gali išlikti bent iki 2027 metų pirmojo pusmečio.
Prie geopolitinio neapibrėžtumo prisideda ir besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą. Nepaisant tarptautinių pastangų siekti taikos derybų, Rusija tęsia karinius veiksmus ir atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
„Nėra tikėtina, kad karas pasibaigs iki kito pavasario, toliau yra atakuojama Ukrainos energetikos infrastruktūra. D. Trumpas buvo paskelbęs, kad Rusija ir Ukraina susitarė neatakuoti infrastruktūros, tačiau ir vėl buvo atakuojama Ukrainos infrastruktūra, o tai reiškia, kad visi šie pranešimai neturi jokio pagrindo“, – sakė politologas.
Elektromobiliai jau leidžia sutaupyti milijonus litrų degalų
Kol geopolitiniai konfliktai ir toliau daro įtaką naftos kainoms, Lietuvos valdžios atstovai ragina daugiau dėmesio skirti priemonėms, kurios ilgainiui sumažintų šalies priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro.
Energetikos ministras Lukas Savickas įsitikinęs, kad viena tokių priemonių – transporto elektrifikacija.
Jo teigimu, Lietuvoje elektromobiliai vis dar sudaro nedidelę dalį visų automobilių, tačiau jų naudojimas jau leidžia reikšmingai sumažinti degalų suvartojimą.
„Su kainų krize susiduriame vien dėl to, kad esame vis dar labai smarkiai priklausomi nuo atsivežtinio iškastinio kuro, tad akivaizdu, kad elektromobilis yra viena efektyviausių priemonių gyventojams sutaupyti transporto kaštų atžvilgiu. Šiandien elektromobilių parkas dar nėra ypatingai didelis, viso labo šiek tiek daugiau nei 1,5 proc. nuo visų automobilių, tačiau jau tai leidžia mums sutaupyti 27 mln. litrų degalų“, – forume kalbėjo ministras.
Energetikos ministerijos skaičiavimais, jeigu elektromobiliai sudarytų 10 proc. Lietuvos automobilių parko, per metus būtų galima sutaupyti apie 171 mln. litrų degalų.
Toks pokytis reikštų ne tik mažesnį benzino ir dyzelino poreikį, bet ir mažesnę Lietuvos priklausomybę nuo pasaulinių naftos kainų svyravimų.
Vis dėlto spartesnis elektromobilių naudojimas nėra priemonė, galinti iš karto sumažinti degalų kainas. Tam, kad jų poveikis šalies degalų suvartojimui taptų gerokai didesnis, reikėtų reikšmingai atnaujinti automobilių parką.
Elektromobiliai galėtų padėti ir sutrikus elektros tiekimui
L. Savickas atkreipė dėmesį ir į kitą elektromobilių panaudojimo galimybę – jų baterijos ateityje galėtų tapti papildoma Lietuvos energetikos sistemos dalimi.
Ministro pateiktais duomenimis, šalyje jau yra daugiau kaip 32 tūkst. elektromobilių, o jų baterijų bendra talpa galėtų siekti apie 1,6 GWh.
„Elektromobilių turime jau daugiau nei 32 tūkst., o juose esančių baterijų vertė gali sudaryti apie 1,6 GWh, tai yra daugiau nei mūsų išvystyti balansavimo pajėgumai, esantys tinkle. Tai milžiniška galimybė ir potencialas kiekvienam elektromobilio vartotojui prisidėti prie šalies energetinių tikslų vystymo“, – teigė jis.
Tiesa, vien didelės baterijų talpos nepakanka, kad elektromobiliai galėtų tiekti elektrą namams ar elektros tinklui. Tam reikalingos specialios dvikrypčio įkrovimo technologijos, tinkama infrastruktūra ir tokias funkcijas palaikantys automobiliai.
Tačiau plačiau pritaikius šias technologijas, elektromobilių baterijose sukauptą energiją būtų galima panaudoti nutrūkus elektros tiekimui arba padėti subalansuoti elektros tinklą.
Tai ypač aktualu Lietuvai, siekiančiai didinti energetikos sistemos atsparumą karinėms grėsmėms, sabotažui ir ekstremalioms oro sąlygoms.
Vis dėlto artimiausiais mėnesiais degalų kainų perspektyvos pirmiausia priklausys nuo padėties Artimuosiuose Rytuose ir naftos transportavimo sąlygų. Kol šios problemos neišspręstos, Lietuvos vairuotojams gali tekti susitaikyti su tuo, kad degalų kainos išliks aukštos ir kitų metų pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
