Skaičiuojama, kad per metus įveikiant 20 tūkst. kilometrų, vien degalų ir elektros energijos išlaidų skirtumas gali viršyti 2 tūkst. eurų. Vis dėlto elektromobilio ekonominė nauda priklauso ne tik nuo nuvažiuojamo atstumo, bet ir nuo to, kur bei už kiek jis įkraunamas.
Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad elektromobilių skaičius šalies keliuose sparčiai didėja. 2026 metų rugsėjį Lietuvoje įregistruoti 2 673 elektriniai lengvieji automobiliai – 39,5 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Šiai kategorijai priskiriami tiek vien elektra varomi automobiliai, tiek iš tinklo įkraunami hibridai. Iš viso spalio pradžioje Lietuvoje buvo įregistruoti 62 974 tokie automobiliai, o prieš metus jų buvo 40 276.
Nors dyzeliniai automobiliai ir toliau sudaro didžiausią šalies lengvųjų automobilių parko dalį, augantis elektromobilių skaičius rodo, kad vairuotojų pasirinkimas pamažu keičiasi.
Automobilių nuomos bendrovės „Europcar Lietuva“ vadovas Einoras Čiagus pastebi, kad vienas svarbiausių tokio pasirinkimo argumentų – transporto išlaidos.
„Automobilio pasirinkimą dažniausiai lemia racionalūs argumentai, o vienas svarbiausių – jo poveikis asmeniniam ar įmonės biudžetui. Dar prieš kelerius metus elektromobilis daugeliui atrodė brangi ir ne itin praktiška alternatyva. Tačiau technologijos sparčiai tobulėja, o didėjančios degalų kainos keičia ekonominius skaičiavimus. Elektromobilis vis dažniau pasirenkamas ir dėl galimybės sutaupyti“, – sako E. Čiagus.
Kiek kainuoja nuvažiuoti 100 kilometrų?
Pastaruoju metu išaugusios dyzelino kainos gerokai pakeitė skaičiavimus, kuriais vairuotojai anksčiau remdavosi rinkdamiesi ekonomišką automobilį.
Pavyzdžiui, jeigu dyzelinis visureigis 100 kilometrų sunaudoja 7 litrus degalų, o vienas litras kainuoja 2,21 euro, tokiai kelionei reikėtų išleisti 15,47 euro.
Palyginimui, panašaus dydžio elektromobilis, 100 kilometrų sunaudojantis 20 kWh elektros energijos, būtų gerokai pigesnis, jeigu jį būtų galima įkrauti namuose.
Mokant po 0,25 euro už kilovatvalandę, 100 kilometrų kelionė kainuotų 5 eurus.
Vadinasi, pagal šiuos skaičiavimus vien energijos sąnaudos dyzeliniu automobiliu būtų daugiau kaip tris kartus didesnės nei elektromobiliu.
„Dyzeliniai automobiliai ilgą laiką buvo laikomi ekonomišku pasirinkimu, ypač daug važinėjantiems vairuotojams. Tačiau šiandien vien degalų sąnaudų požiūriu situacija keičiasi. Kuo daugiau kilometrų nuvažiuojama, tuo didesnis gali būti elektromobilio ekonominis pranašumas. Žinoma, vertinant bendras išlaidas būtina įskaičiuoti ir automobilio įsigijimo ar nuomos, draudimo bei priežiūros kaštus“, – aiškina E. Čiagus.
Viešosiose įkrovimo stotelėse skirtumas mažesnis
Vis dėlto elektromobilio eksploatacijos išlaidos labai priklauso nuo galimybės jį įkrauti namuose arba darbe. Viešosiose įkrovimo stotelėse elektra dažniausiai kainuoja daugiau, todėl ir finansinis pranašumas prieš dyzelinius automobilius sumažėja.
Pavyzdžiui, jeigu kilovatvalandė viešojoje stotelėje kainuotų 0,50 euro, o elektromobilis 100 kilometrų sunaudotų 20 kWh, kelionė atsieitų 10 eurų.
Tai vis dar mažiau nei 15,47 euro, kuriuos pagal pasirinktą pavyzdį kainuotų tokio pat atstumo įveikimas dyzeliniu visureigiu.
Tačiau per metus nuvažiuojant 20 tūkst. kilometrų sutaupoma suma sumažėtų iki maždaug 1 094 eurų. Todėl renkantis tarp dyzelinio ir elektrinio automobilio svarbu įvertinti ne tik jų deklaruojamas energijos sąnaudas, bet ir realias įkrovimo galimybes.
Vairuotojui, galinčiam didžiąją dalį elektros energijos įsigyti pagal namų tarifą, elektromobilis gali būti gerokai ekonomiškesnis. Tuo metu nuolat naudojantis brangesnėmis greitojo įkrovimo stotelėmis skirtumas gali būti daug mažesnis.
Elektros kainos taip pat turi reikšmės
E. Čiagaus teigimu, elektromobilių pranašumas susijęs ne tik su mažesnėmis energijos sąnaudomis, bet ir su galimybe bent dalį reikalingos elektros pagaminti Lietuvoje.
„Benzino ir dyzelino atveju esame priklausomi nuo importuojamų išteklių. Tuo tarpu elektros energiją galime gaminti ir Lietuvoje. Nors elektros kainos biržoje smarkiai svyruoja, vartotojams tai gali būti ir naudinga“, – sako jis.
Kintamą elektros tarifą pasirinkę gyventojai, turintys galimybę patys reguliuoti elektromobilio įkrovimo laiką, gali pasinaudoti valandomis, kai elektros energija pigesnė.
Tiesa, pigiausios valandos ne visuomet būna naktį. Elektros kainos priklauso nuo gamybos ir vartojimo balanso, todėl kai kuriomis dienomis jos gali būti mažesnės ir vidurdienį, ypač esant didelei saulės elektrinių gamybai.
Ilgainiui didesnė vietinės elektros energijos gamyba galėtų padėti sumažinti Lietuvos transporto sektoriaus priklausomybę nuo importuojamos naftos ir jos kainų svyravimų.
Vis dėlto vien mažesnių kelionės išlaidų nepakanka nuspręsti, ar verta atsisakyti dyzelinio automobilio. Svarbu įvertinti ir pradinę investiciją, automobilio vertės mažėjimą, jo naudojimo trukmę bei nuvažiuojamą atstumą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
