Akivaizdžiausiu pavyzdžiu tapo Baku etapas. 2,2 km ilgio tiesioji, anksčiau garantavusias įtemptas kovas, šiemet virto procesija. Per 51 lenktynių ratą užfiksuoti vos 24 lenkimai, iš kurių dauguma – po saugos automobilio fazės.
Daugiau naujienų apie „Formulės 1“ čempionatą galite perskaityti specialioje rubrikoje.
Ironiška, tačiau būtent dabartinės kartos „Ground Effect“ bolidai, pristatyti 2022 metais, ir turėjo išspręsti šią problemą. Jų koncepcija buvo sukurta taip, kad automobiliai generuotų mažiau turbulencijos („nešvaraus oro“) ir būtų mažiau jautrūs važiuodami paskui varžovą. Tad kodėl dabar viskas vėl grįžta į senas vėžes?
„Mercedes“ vyriausiasis inžinierius Andrew Shovlinas paaiškino, kad naujos bolidų taisyklės iš dalies pasiteisino: „Automobiliai išties gali važiuoti arčiau vienas kito.“ Tačiau būtent čia ir slypi nenumatyta problema. Tobulindamos bolidus, komandos sukūrė juos per daug aerodinamiškai efektyvius.
Pasak A. Shovlino, priekyje važiuojantis automobilis nebesukuria didelio „oro maišo“, kuriuo galėtų pasinaudoti persekiotojas. Inžinieriai visą pagrindinę prispaudžiamąją jėgą išmoko generuoti per bolido dugną.
Dėl šios priežasties galiniai sparnai tapo itin maži ir plokšti, kad tik sukurtų kuo mažesnį oro pasipriešinimą. O jei sparnas jau savaime nesukuria didelio pasipriešinimo, DRS sistema, kuri jį atidaro, tampa beveik bevertė.
„Monzos trasoje DRS poveikis buvo praktiškai nulinis,“ – aiškino A. Shovlinas. – „Kai sparnas jau yra plokščias, DRS sistema tiesiog nebeturi kokį pasipriešinimą pašalinti.“
Kitaip tariant, „Formulės 1“ komandų inžinieriai taip ištobulino bolidų efektyvumą, kad netyčia neutralizavo ir pagrindinę lenkimams skirtą taisyklę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
