Šalies klimato aktyvistai bando pasiekti, kad tokie automobilių gamybos gigantai kaip BMW ir „Mercedes-Benz“ visiškai nutrauktų transporto priemonių su vidaus degimo varikliais prekybą dar prieš tai, kai įsigalios oficialūs Europos Sąjungos draudimai.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Šiomis dienomis Karlsrūhėje posėdžiaujantis Vokietijos Aukščiausiasis Federalinis Teismas atvertė bylą, kurios atgarsiai neabejotinai peržengs vienos valstybės sienas.
Aplinkosaugos organizacija „Deutsche Umwelthilfe“ siekia precedento neturinčio verdikto – teisiniu keliu įpareigoti minėtas įmones po 2030 metų nebeišleisti į rinką jokių modelių su tradiciniais varikliais, neatsižvelgiant į šiuo metu galiojančius įstatymus.
Šiame teisiniame ginče esmė slypi toli gražu ne parlamento ar Europos Sąjungos jau priimtuose sprendimuose.
Pagrindinis keliamas klausimas yra kur kas gilesnis: ar teismai išvis turi galią priversti privačias bendroves imtis griežtesnių klimato kaitos stabdymo priemonių, nei joms numato dabar galiojantys teisės aktai?
Aplinkosaugininkai tvirtina, kad didžiosios korporacijos neša tiesioginę atsakomybę už šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, todėl privalo veikti proaktyviai, o ne pasyviai laukti, kol valstybė nuleis draudimus iš viršaus.
Savo ieškinį aktyvistai grindžia konstitucine pareiga ginti ateities kartų pamatines teises. Jų teigimu, tolesnė prekyba taršiais automobiliais tiesiogiai kursto klimato krizę, kuri toms teisėms kelia mirtiną pavojų.
Savo ruožtu automobilių pramonės atstovai kategoriškai atmeta tokius kaltinimus ir pabrėžia, kad jų veikla visiškai atitinka įstatymo raidę.
Gamintojų atstovai teisme įrodinėja, jog emisijų limitus bei vidaus degimo variklių atsisakymo terminus nustato vyriausybės ir oficialios Europos institucijos, o ne teismai.
Kaip žinia, Europos Sąjunga jau yra priėmusi sprendimą, kad nuo 2035 metų valstybėse narėse bus draudžiama parduoti naujus anglies dvideginį išmetančius lengvuosius automobilius, paliekant išimtį tik specifinėms technologijoms, pavyzdžiui, sintetiniams degalams.
Visgi, jei teismas stotų į aplinkosaugininkų pusę ir patenkintų jų ieškinį, Vokietijos automobilių gamintojams tektų iš esmės perbraižyti savo strategijas ir transformaciją įvykdyti gerokai greičiau, nei to reikalauja bendras Europos susitarimas.
Ši byla tapo tikru išbandymu, tikrinančiu ribas tarp politikos formavimo ir teismų sistemos galių. Iki šiol visi klimato aktyvistų bandymai žemesnės instancijos teismuose priversti įmones imtis panašių žingsnių baigdavosi nesėkme.
Dabar Aukščiausiasis Federalinis Teismas turės priimti istorinį sprendimą ir atsakyti, ar galima reikalauti tiesioginės atsakomybės iš automobilių gamintojų, kai nėra jokio konkretaus įstatyminio draudimo jų gaminamai produkcijai.
Kad ir koks būtų šis verdiktas, jo pasekmės bus juntamos toli už Vokietijos ribų. Jei teisėjai pripažins ieškovų argumentus pagrįstais, tai atvers Pandoros skrynią ir paskatins plūstelėti naują ieškinių bangą prieš energetikos bei pramonės milžinus visame pasaulyje.
O jei ieškinys bus atmestas, teismas tiesiog patvirtins ilgametę taisyklę, kad klimato politiką privalo formuoti išimtinai tik tautos išrinkti įstatymų leidėjai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
