• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo pat mažų dienų mums kalama į galvą paprasta taisyklė: raudona – stok, žalia – važiuok. Šis principas atrodo toks universalus, kad net nesusimąstome, jog gali būti kitaip.

Nuo pat mažų dienų mums kalama į galvą paprasta taisyklė: raudona – stok, žalia – važiuok. Šis principas atrodo toks universalus, kad net nesusimąstome, jog gali būti kitaip.

REKLAMA

Dauguma pasaulio valstybių, įskaitant Lietuvą ir visą Europą, vadovaujasi 1968 m. Vienos konvencija, kuri aiškiai reglamentuoja, kad leidžiamasis signalas privalo būti žalias. Tačiau Japonijoje ši taisyklė įgauna visai kitą atspalvį – tiesiogine to žodžio prasme.

Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

REKLAMA
REKLAMA

Keliautojai Tekančios Saulės šalyje neretai sutrinka. Sankryžose užsidegus leidžiamam signalui, jis šviečia ne mums įprasta žalia, o ryškia turkio ar net akivaizdžiai mėlyna spalva.

REKLAMA

Kodėl viena technologiškai pažangiausių valstybių ignoruoja pasaulinį standartą? Atsakymas slypi ne inžinerijoje ir ne noru maištauti, o japonų kalbos istorijoje.

Spalvų suvokimo labirintai

Japonija (kaip ir JAV ar Kinija) nėra pasirašiusi minėtos Vienos konvencijos, todėl eismo taisykles gali interpretuoti savaip. Tačiau mėlyni šviesoforai atsirado dėl specifinio kultūrinio niuanso.

REKLAMA
REKLAMA

Šimtmečius japonų kalboje tiesiog nebuvo atskiro žodžio žaliai spalvai apibūdinti. Egzistavo sąvoka aoi (rašoma hieroglifu 青), kuri apėmė visą spektrą nuo tamsiai mėlynos iki ryškiai žalios. Japonams dangus buvo aoi, jūra – aoi, ir žolė ar obuoliai taip pat buvo aoi.

Nors vėliau kalboje prigijo tikslus žodis žaliai spalvai – midori (緑), senasis įprotis niekur nedingo. Kultūrinėje sąmonėje ir kasdienėje kalboje daugelis žalių dalykų išliko „mėlyni“. Todėl, kai 4-ajame dešimtmetyje šalyje pasirodė pirmieji šviesoforai, jų leidžiamasis signalas dokumentuose ir žmonių lūpose automatiškai tapo aoi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kompromisas – turkio spalva

Šis lingvistinis ypatumas sukūrė unikalią problemą biurokratams. Tarptautinė bendruomenė reikalavo „žalios“, o vietiniai vairuotojai tą pačią šviesą vadino „mėlyna“.

Sprendimas rastas pasitelkus kompromisą. Šiuolaikiniai Japonijos šviesoforai naudoja specifinio atspalvio (turkio spalvos) lęšius.

Spalva yra pakankamai mėlyna, kad vietiniai ją pagrįstai galėtų vadinti aoi ir nepažeistų tradicijos, tačiau ji turi pakankamai žalio pigmento, kad užsieniečiai suprastų signalo reikšmę ir tai (bent formaliai) atitiktų tarptautines saugumo normas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų