Ieškote patikimo „Volvo“? Atskleidė, kurio variklio geriau vengti, o kuris tarnaus amžinai

Nors per pastaruosius dvidešimt metų švedai skolinosi motorus iš prancūzų (1.6 ir 2.0 l darbinio tūrio iš PSA koncerno), tikrasis švediškas pasididžiavimas slypi po „D5“ emblema. Tai autentiškas, penkių cilindrų dyzelinis variklis, kurio istorija pilna ir šlovingų, ir gana skausmingų puslapių.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Revoliucija sunkvežimių rinkoje: Švedijoje išbandė technologiją, kuri pakeis viską

Romantika baigiasi prie minus 20: lietuviai atskleidė, kokius automobilius myli, o kokius keikia išaušus šaltam rytui

Vairuotojams – netikėtos žinios iš „Volvo“: paskelbta „EX60“ kaina Lietuvoje sugriovė pagrindinį mitą

Šio legendinio penkių cilindrų motoro gyvavimo ciklą galima suskirstyti į tris pagrindinius evoliucijos etapus. Kiekviename iš jų keitėsi ne tik galia, bet ir variklio architektūra bei patikimumo rodikliai, tiesiogiai priklausę nuo griežtėjančių Europos Sąjungos ekologinių standartų.

Pirmoji karta (2001–2005 m.): „Euro 3“ ir neužmušamas patikimumas

Pirmoji „D5“ variklių generacija rinkoje pasirodė pačiu laiku, kai Europa masiškai persėdo į dyzelinius automobilius. Švedų receptas buvo tobulas – puikus dinamikos ir degalų ekonomijos balansas.

Iš pradžių pirkėjams buvo siūlomos dvi modifikacijos: „D5244T2“ (130 AG ir 280 Nm) bei galingesnė „D5244T“ (163 AG ir 340 Nm). Vairuotojų ir mechanikų džiaugsmui, šie varikliai neturėjo modernių „ligų“: nebuvo kietųjų dalelių filtrų (DPF), sudėtingų įsiurbimo kolektoriaus sklendžių ar įnoringos elektronikos. Degalų įpurškimu rūpinosi patikima „Bosch EDC 15“ „Common Rail“ sistema.

Būtent ši, pirmoji evoliucija, naudotų automobilių rinkoje yra vertinama labiausiai. Tai itin patvarūs varikliai, reikalaujantys tik bazinės ir nebrangios priežiūros.

Antroji karta (nuo 2005 m.): ekologija ir prasidėjusios problemos

Įsigaliojus „Euro 4“ taršos standartams, „Volvo“ inžinieriai privalėjo modernizuoti savo kūrinį. Nors cilindro skersmuo išliko tas pats (81 mm), darbinis tūris minimaliai sumažėjo (nuo 2401 iki 2400 kub. cm), buvo pakeistas suspaudimo laipsnis, o maksimalių sūkių riba pakelta iki 5000 aps./min. Varikliai gavo naujesnę „Bosch EDC 16“ sistemą bei elektroninį turbinos valdymą. Galios diapazonas išsiplėtė – atsirado 122, 125, 163 ir 185 AG versijos.

Nors šie varikliai tapo dinamiškesni, mechanikai įspėja – ten, kur prasideda ekologija, prasideda ir problemos. „Euro 4“ varikliai reikalauja pedantiškos priežiūros. Prieš perkant tokį automobilį, būtina patikrinti purkštukus. To nepadarius, nesudegę degalai ant stūmoklio formuoja suodžius, dėl kurių stūmoklis gali tiesiog išsilydyti. Tokiu atveju laukia kapitalinis variklio remontas arba keitimas.

Kita silpnoji šios kartos vieta – greitai užsikemšanti EGR sistema ir dėl to gendantis droselinės sklendės mechanizmas, kurio vidiniai plastikiniai krumpliaračiai greitai nusidėvi. Galvos skausmą kelia ir lūžtančios įsiurbimo kolektoriaus sklendės (vadinamieji sūkuriniai vožtuvai), kuriuos daugelis savininkų tiesiog pašalina mechaniškai.

Trečioji karta (nuo 2010 m.): išmanios technologijos

Nuo 2010-ųjų debiutavo „Euro 5“ standartus atitinkantys varikliai. Gamoje atsirado nauji 2.0 litrų, 5 cilindrų motorai, nors išliko ir 2.4 litro versijos. Galia svyravo nuo 135 iki 215 arklio galių (vėlesniuose modeliuose).

Didžiausia inžinerinė naujovė – pjezoelektriniai purkštukai. Nors jie užtikrina itin tikslų degalų dozavimą ir tylų variklio darbą, jie yra absoliučiai neremontuojami ir be galo jautrūs degalų kokybei.

Negana to, šios kartos varikliuose pasitaiko aukšto slėgio kuro siurblio gedimų. Ryškus siurblio dėvėjimasis į sistemą paleidžia didžiulį kiekį drožlių, o tai automatiškai sukelia domino efektą: metalo dalelės sugadina purkštukus, slėgio daviklius ir visą degalų magistralę. Tokio remonto sąmata būna itin skausminga.

Ką pataria ekspertai?

Jei planuojate įsigyti senesnį „Volvo“ ir kasmet nuvažiuojate po 30 000 km ar daugiau, automobilių rinkos žinovai vieningai pataria ieškoti modelių su pirmosios kartos („Euro 3“) varikliais (dažniausiai 120 kW/163 AG be DPF filtro).

Nepriklausomai nuo to, kurią kartą pasirinksite, penkių cilindrų „Volvo“ motorai yra itin reiklūs tepalų kokybei. Alyvą būtina keisti laiku (rekomenduojama ne rečiau kaip kas 15–20 tūkst. km) ir naudoti tik gamintojo nurodytą, griežtas specifikacijas atitinkančią (dažniausiai klampumo klasė 0W-30, ACEA A5/B5 standartas) alyvą.