Dėl didžiulių įsigijimo kaštų, reto įkrovimo stotelių tinklo ir sudėtingos tolimųjų maršrutų specifikos transporto įmonių vadovai priversti stabdyti spartų elektrifikacijos procesą. Ieškodami išeičių ten, kur elektros pavara kol kas bejėgė, vežėjai masiškai atsigręžia į „čia ir dabar“ prieinamą sprendimą – biometaną.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Geopolitinė įtampa ir neprognozuojamos dyzelino kainos
Tolesnę logistikos kryptį smarkiai koreguoja ir neramumai pasaulinėse energijos rinkose. Prasidėjus geopolitiniams konfliktams Artimuosiuose Rytuose, ypač Irane, tarptautinėse biržose kilo panika, kuri akimirksniu atsispindėjo degalinių švieslentėse – dyzelino kainos šoktelėjo dešimtimis centų už litrą. Transporto sektoriui tai reiškia dar didesnį neapibrėžtumą, nes ilgalaikiai logistikos kaštai tampa sunkiai prognozuojami.
Nors teoriškai išaugusias išlaidas vežėjai turėtų perkelti užsakovams, praktikoje griežtos sutartys to padaryti dažnai neleidžia, todėl finansinė našta gula ant pačių transporto įmonių pečių.
Sektoriaus atstovai išskiria ir dar vieną opią problemą – brangstant tradiciniams degalams, Vakarų Europos stovėjimo aikštelėse drastiškai išaugo degalų vagysčių iš sunkvežimių bakų skaičius. Dėl visų šių rizikų įmonių vadovai vis dažniau apsvarsto suslėgtą (bio-CNG) ar suskystintą (bio-LNG) biometaną kaip patikimą alternatyvą dyzelinui.
Biometanas transportui
Alternatyviųjų degalų ir infrastruktūros asociacijos viceprezidentas Marius Čižas pabrėžia, kad šių ekologiškų dujų kainodara šiandien įgauna aiškią ekonominę logiką. Transporto verslo atstovai kartu su tiekėjais sukūrė mechanizmus, užtikrinančius šių degalų konkurencingumą.
Remiantis naujausiomis bendrųjų nuosavybės sąnaudų (angl. Total Cost of Ownership, TCO) analizėmis, biometanas sunkiajame transporte ne tik prilygsta dyzelinui, bet ir leidžia sutaupyti.
Eksperto teigimu, ekologija logistikoje nebėra tik brangi įvaizdžio detalė – tai realus finansinis pranašumas. Nors biometano kaina gali svyruoti, jei ji susieta su dujų biržos indeksais, praktikoje įmonės vis dažniau pasirašo ilgalaikius tiekimo susitarimus.
Tokiose sutartyse dujų vertė susiejama su dyzelino kaina, iš anksto pritaikant garantuotą nuolaidą. Kadangi tradicinių degalų kainos nuolat auga dėl didinamų akcizų ir CO₂ mokesčių, santykinis alternatyviųjų degalų sunkvežimiams konkurencingumas ateityje tik didės.
Finansinę naudą patvirtina ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) atlikta visuminė transporto išlaidų analizė.
Remiantis vasario mėnesio duomenimis, vienas kilometras, nuvažiuotas biometanu varomu vilkiku, įmonei atsiėjo 0,92 Eur, kai tuo tarpu analogiškas atstumas dyzeliniu sunkvežimiu kainavo 0,93 Eur. Nors paties dujinio vilkiko įsigijimas reikalauja apie 10–20 proc. didesnių pradinių investicijų, mažesnės sunkvežimių degalų kainos bei išvengti taršos mokesčiai šį skirtumą greitai kompensuoja.
Lietuvos infrastruktūra sparčiai vejasi Europą
Europos Sąjungos praktika įrodo, kad dujiniai sunkvežimiai nebėra eksperimentas. „Eurogas“ duomenimis, žemyne veikia apie 4600 CNG ir LNG pildymo stočių, iš kurių daugiau nei trečdalis jau siūlo biometaną. Ši infrastruktūra kasdien aptarnauja per 50 tūkstančių sunkvežimių ir 30 tūkstančių autobusų.
Lietuva šiame procese taip pat demonstruoja spartų progresą. Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenimis, 2026 metų pradžioje šalyje jau veikė 12 biometano jėgainių, kurių bendri gamybos pajėgumai siekė 67 MW.
Suskystintų gamtinių dujų (LNG) segmente metų pradžioje veikė trys strateginės pildymo stotys – Kaune, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Suslėgtų dujų (CNG) tinklas yra dar tankesnis, apimantis daugiau nei dvi dešimtis viešųjų stotelių įvairiuose šalies miestuose.
Vietiniai degalinių tinklai taip pat aktyviai plečia paslaugas. „Viada“ atstovai paskelbė, kad biometanas jau tiekiamas prie Panevėžio aplinkkelio bei Kumpių kaime Kauno rajone esančiose stotelėse, o artimiausiu metu duris atvers dar du pildymo taškai Kaune ir Ukmergės rajone.
Ši infrastruktūra tikslingai kuriama ten, kur realiai juda didžiausi kroviniai – tranzitiniame „Via Baltica“ koridoriuje ir šalia Klaipėdos uosto. Tai leidžia vežėjams aptarnauti tarptautinius maršrutus be papildomų nukrypimų nuo kurso.
Dviguba nauda klimatui
Didžiausias biometano pranašumas slypi jo žaliavoje. Transporto sektoriui naudojant iš žemės ūkio atliekų ar gyvulių mėšlo išgautas dujas, pasiekiama dviguba ekologinė nauda – ūkiuose susidarantis metanas, kuris kitu atveju patektų tiesiai į atmosferą, sugaunamas ir paverčiamas naudinga energija.
Dėl šios priežasties dujinių sunkvežimių eksploatacija gali sukurti net neigiamą anglies dvideginio pėdsaką, kurį oficialiai patvirtina žaliavos kilmės atsekamumo sertifikatai.
„Amber Grid“ analitikai prognozuoja, kad biometano gamybos apimtys Lietuvoje artimiausiais metais išaugs dešimteriopai – nuo 130 gigavatvalandžių (GWh) 2024 metais iki 1,4 teravatvalandžių (TWh) 2030-aisiais. Kadangi chemiškai šios dujos yra visiškai identiškos gamtinėms, joms nereikia jokių papildomų transporto priemonių variklių modifikacijų.
Apibendrindamas situaciją rinkoje, M. Čižas akcentuoja, kad dujomis varomi sunkvežimiai logistikos įmonėms tampa galingu ginklu dalyvaujant pervežimų konkursuose.
Kadangi mažėja ne tik degalų sąnaudos, bet ir bendrieji logistikos kaštai, vežėjai gali pasiūlyti užsakovams konkurencingesnę galutinę paslaugos kainą. Taip alternatyvūs degalai leidžia ne tik atitikti griežtus Europos Sąjungos ekologinius reikalavimus, bet ir realiai laimėti kainų karą perpildytoje transporto rinkoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
