• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Automobilių kultūros istorijoje yra vietų, kurios tapo ne tik bandymų poligonais, bet ir tikromis legendų kalvėmis. Viena tokių – „Yatabe“ poligonas Japonijoje. Tai nebuvo tiesiog ovalo formos trasa. Tai buvo arena, kurioje gimė ir grūdinosi visa Japonijos automobilių tobulinimo kultūra, o kova dėl magiškos 300 km/val. ribos tapo visos kartos entuziastų apsėdimu.

Automobilių kultūros istorijoje yra vietų, kurios tapo ne tik bandymų poligonais, bet ir tikromis legendų kalvėmis. Viena tokių – „Yatabe“ poligonas Japonijoje. Tai nebuvo tiesiog ovalo formos trasa. Tai buvo arena, kurioje gimė ir grūdinosi visa Japonijos automobilių tobulinimo kultūra, o kova dėl magiškos 300 km/val. ribos tapo visos kartos entuziastų apsėdimu.

REKLAMA

„Yatabe“ trasa, oficialiai priklausiusi Japonijos automobilių tyrimų institutui (JARI), buvo atidaryta 1964 metais.

REKLAMA
REKLAMA

Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

REKLAMA

Iš pradžių, 5,5 kilometro ilgio ovalas su 30 laipsnių posvyrio kampu posūkiuose buvo skirtas standartinių automobilių saugumo, patikimumo ir maksimalaus greičio bandymams, kuriuos atlikdavo patys gamintojai.

Tačiau tikroji ir pati įdomiausia „Yatabe“ istorija prasidėjo 1981 metais, kai legendinis Japonijos automobilių žurnalistas Daijiro Inada įkūrė žurnalą „Option“.

REKLAMA
REKLAMA

Inada suprato, kad augančiai automobilių modifikavimo industrijai trūksta objektyvaus būdo įvertinti savo kūrinius.

Jis gavo leidimą naudotis „Yatabe“ trasa ir pradėjo rengti maksimalaus greičio testus, į kuriuos kvietė garsiausias Japonijos automobilių tobulinimo kompanijas. Ir tai, švelniai tariant, sukėlė revoliuciją.

Pirmą kartą inžinieriai galėjo oficialiai ir saugiai išbandyti savo modifikuotų automobilių galimybes, o „Option“ žurnalas tapo biblija, kurioje buvo fiksuojamas kiekvienas naujas greičio rekordas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kova dėl 300 km/val.

Devintasis dešimtmetis tapo „Yatabe“ poligono aukso amžiumi. Kiekvienas „Option“ numeris skaitytojams pranešdavo apie vis naujas greičio aukštumas.

Iš pradžių 250 km/val. atrodė kaip fantastiškas pasiekimas, vėliau kova persikėlė arčiau 280 km/val. ribos. Tačiau tikruoju „Šventuoju graliu“ tapo 300 km/val. riba.

REKLAMA

Tai buvo ne tik greičio, bet ir technologijų bei inžinerinės drąsos kova. Garsiausios automobilių puošybos dirbtuvės, tokios kaip „HKS“, „Trust/GReddy“, „Blitz“, „RE Amemiya“ ir „Abflug“, investavo milžiniškas sumas į variklių galią, aerodinamiką ir važiuoklės patobulinimus.

Kiekvienas bandymas buvo tarsi spektaklis: specialiai paruošti „Nissan Skyline GT-R“, „Toyota Supra“, „Mazda RX-7“ ir net „Porsche 911“ modeliai, išvystantys 600, 800 ar net 1000 arklio galių, maksimaliu greičiu skriedavo ovalu.

REKLAMA

Istorinis lūžis įvyko 1991 metais, kai specialiai paruoštas, Vokietijos kompanijos „Ruf“ modifikuotas „Porsche 911“ (žinomas kaip „Ruf BTR“), pravarde „Yellowbird“, pirmasis oficialiai viršijo 300 km/val. ribą ir pasiekė 304,5 km/val.

Rekordus gerino vienas po kito

Šis vokiečių gamintojo pasiektas rekordas tapo savotišku garbės įžeidimu visai Japonijos automobilių tobulinimo bendruomenei. Nuo tos akimirkos kova dėl 300 km/val. ribos peržengimo japonišku automobiliu tapo nacionaliniu tikslu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šio judėjimo priešakyje atsidūrė Kazuhiko „Smokey“ Nagata – legendinis specializuotų dirbtuvių „Top Secret“ įkūrėjas, pagarsėjęs savo drąsa ir inžineriniais sprendimais.

Jo ginklu tapo auksine spalva nudažytas A80 kartos „Toyota Supra“ modelis, į kurį jis ryžosi sumontuoti konkurentų „Nissan Skyline GT-R“ širdį – legendinį RB26DETT variklį.

REKLAMA

Šis hibridas, išvystantis per 800 arklio galių, „Yatabe“ ovalu pralėkė pasiekdamas 319,22 km/val. greitį ir tapo vienu ryškiausių šios epochos simbolių.

Tačiau „Smokey“ Nagata nebuvo vienišas karys. Į kovą stojo ir kiti Japonijos automobilių tobulinimo titanai. Kompanija „Blitz“ su savo „Nissan Skyline GT-R (R33)“ modeliu, kuris pasižymėjo išskirtiniu stabilumu dideliame greityje, užfiksavo 318,48 km/val. rezultatą.

REKLAMA

Tuo metu „Trust/GReddy“ inžinieriai sugebėjo išspausti neįtikėtiną galią iš rotorinio variklio, o jų modifikuotas „Mazda RX-7 (FD3S)“ pasiekė 315,78 km/val. greitį. 

Kiekvienas naujas „Option“ žurnalo numeris tapdavo laukiamiausiu skaitiniu, kuriame entuziastai sekė šias negailestingas lenktynes su fizikos dėsniais, kurios ne tik nuolat gerino rekordus, bet ir stūmė visą pramonę link naujos, 320 km/val, svajonių ribos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kova dėl 320 km/val. tapo paskutiniu didžiuoju „Yatabe“ aukso amžiaus mūšiu, kuriame susirėmė patys didžiausi Japonijos automobilių tobulinimo meistrai.

Nors daugelis priartėjo per plauką, vienas ryškiausių šio pasiekimo herojų buvo kitos legendinės dirbtuvės – „VeilSide“.

Jų radikaliai modifikuotas A80 kartos „Toyota Supra“ modelis, pavadintas „VeilSide R-1 Supra“, buvo sukurtas būtent šiam tikslui.

REKLAMA

Su agresyviai atrodančiais, aerodinamiką pagerinančiais elementais ir maždaug 800 arklio galių išvystančiu 2JZ varikliu, šis automobilis oficialių „Option“ žurnalo bandymų metu „Yatabe“ ovalu pralėkė pasiekdamas stulbinantį 328,28 km/val. greitį.

Šis rekordas galiausiai buvo pagerintas 2001-aisiais. „HKS“ dirbtuvių specialistai į bandymų poligoną atvežė stipriai modifikuotą „Toyota Supra“ automobilį, turėjusį daugiau nei 1000 arklio galių išvysčiusį variklį. „Option“ žurnalo bandymų metu, pasiekė 339,7 km/val. greitį.

REKLAMA

Epochos pabaiga

„Yatabe“ ovalo era baigėsi po beveik 25 metų. Augant greičiams, didėjo ir rizika, o pati trasa, statyta septintajame dešimtmetyje, nebeatitiko modernių saugumo reikalavimų tokiems ekstremaliems bandymams.

Galiausiai, 2005 metais JARI nusprendė rekonstruoti visą kompleksą. Legendinis posvyrio kampas buvo nugriautas, o jo vietoje atsirado modernesnė, universalesnė trasa, labiau pritaikyta šiuolaikiniams automobilių bandymams.

Nors „Yatabe“ ovalo nebeliko, jo palikimas gyvas iki šiol. Būtent čia gimė ir užaugo visa karta legendinių Japonijos inžinierių ir mechanikų. Čia pasiekti greičio rekordai tapo neatsiejama automobilių kultūros dalimi, įkvepiančia entuziastus visame pasaulyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų