Nors bendrieji dekarbonizacijos tikslai lieka nepakitę, Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba patvirtino taisyklių pakeitimus, palengvinančius emisijų kreditų kaupimo tvarką 2025–2029 metams.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Šis žingsnis priimtas reaguojant į akivaizdžią problemą – visoje Europoje drastiškai vėluojančią infrastruktūros plėtrą, dėl kurios elektriniai vilkikai vis dar neturi tinkamų sąlygų pilnaverčiam darbui.
Atidėtos baudos ir atsakomybė už infrastruktūrą
Priimtas reglamentas iš esmės keičia emisijų kreditų sistemą. Nors gamintojai dar iki 2025 metų privalėjo sumažinti pradinius išmetamo anglies dvideginio kiekius penkiolika procentų, o iki 2030 metų šis reikalavimas sieks net 45 procentus (lyginant su 2019 metų lygiu), naujoji skaičiavimo metodika suteikia lankstumo pereinamuoju laikotarpiu.
Šia technine korekcija Europos Komisijos atstovai pripažįsta, kad valstybės narės paprasčiausiai nespėja plėtoti krovimo stotelių tinklo pagrindiniuose žemyno transporto koridoriuose.
Susiklosčius tokiai situacijai, bausti gamintojus už neparduotus elektrinius sunkvežimius būtų tiesiog neteisinga, nes rinkos stabdys yra ne inžinerinių sprendimų trūkumas, o būtent viešosios infrastruktūros spragos.
Naujoji tvarka labiausiai pasitarnaus toms bendrovėms, kurios jau dabar aktyviai plečia netaršaus transporto gamą. Jų sukaupti papildomi taškai taps savotiška saugumo pagalve po 2030 metų, jeigu rinka ir toliau nebus pasiruošusi masinei elektrifikacijai.
Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) atstovai šį sprendimą pasitiko palankiai, tačiau pabrėžia, kad vien tik formulių pakeitimas dokumentuose esminių infrastruktūros problemų neišsprendžia.
Transporto sektoriaus ekspertai nuolat primena, jog be masinių valstybinių investicijų į krovimo stoteles, elektriniai vilkikai liks tik brangia nišine technika.
Realią padėtį puikiai iliustruoja perpildytos poilsio aikštelės pagrindinėse tranzito valstybėse, kur trūksta net elementarių stovėjimo vietų, o specializuotų krovos taškų planavimas vyksta ypač vangiai.
Ekologų nerimas ir išimtys miesto transportui
Tuo tarpu ekologinės organizacijos, tokios kaip Vokietijos asociacija NABU, nepraleido progos šį sprendimą sukritikuoti.
Gamtosaugininkų teigimu, sušvelninta kreditų skaičiavimo tvarka gali sumažinti gamintojų spaudimą diegti inovacijas ir sulėtinti elektrinių bei vandenilinių vilkikų integraciją į kasdienį eismą.
Ekologai nuogąstauja, kad 2030 metais, kai reikalavimai vėl bus smarkiai sugriežtinti, rinka gali patirti dar didesnį šoką, nes technologinis perėjimas bus dirbtinai uždelstas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad numatytos lengvatos taikomos tik sunkesnėms nei 16 tonų transporto priemonėms ir tam tikriems virš 7,5 tonos sveriantiems tarpmiestiniams autobusams.
Miesto viešajam transportui Europos institucijos jokių išimčių netaiko, kadangi šio segmento elektrifikacija žemyno miestuose jau dabar yra smarkiai pažengusi.
Nors praėjusių metų pabaigoje Europos Sąjunga oficialiai atsisakė planų įvesti privalomas elektrinių vilkikų kvotas transporto parkams, pardavimų apimtys vis tiek demonstravo užtikrintą augimą.
Praėjusiais metais sunkiųjų komercinių automobilių ir autobusų su elektros pavara paklausa išaugo šešiasdešimt procentų ir pasiekė beveik 24 tūkstančius vienetų.
Rekordinis augimas lengvesniųjų sunkvežimių klasėje
Didžiausias technologinis proveržis per 2025 metus buvo fiksuojamas lengvesniųjų sunkvežimių klasėje, apimančioje nuo 3,5 iki 12 tonų sveriančią techniką.
Šiame segmente elektra varomų modelių užimama rinkos dalis per metus išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 10 procentų 2024-aisiais iki 21 procento 2025 metais.
Ypač didelė tokių transporto priemonių koncentracija stebima Nyderlanduose, kur net 72 procentai šios klasės modelių buvo išskirtinai elektriniai.
Tokį šuolį didele dalimi lėmė išaugusi sunkiųjų furgonų paklausa, kuriuos pagal galiojančią tvarką (iki 4,25 tonos maksimalios masės) darbuotojams vis dar leidžiama vairuoti turint standartinį B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
Tuo tarpu sunkiojo transporto klasėje, kurioje technikos svoris viršija 12 tonų, elektrifikacijos tempai išlieka gerokai lėtesni, tačiau taip pat demonstruoja teigiamą dinamiką.
Šioje kategorijoje elektromobilių užimama dalis paaugo nuo 1,5 iki 2,7 procento. Absoliučiu segmento lyderiu tapo „Mercedes-Benz“ koncernas, kurio atstovai klientams praėjusiais metais perdavė 1400 elektrinių „eActros“ modelių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
