• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vairuotojams nuolat kartojama, kad drastiškus skaičius degalinių švieslentėse diktuoja brangstanti  nafta ir geopolitinė įtampa. Tačiau naujausias tyrimas atskleidė visiškai kitokią realybę – rekordinės kainos yra dirbtinai išpūstos, o naftos bendrovės krizės fone kraunasi protu nesuvokiamus pelnus.

Vairuotojams nuolat kartojama, kad drastiškus skaičius degalinių švieslentėse diktuoja brangstanti  nafta ir geopolitinė įtampa. Tačiau naujausias tyrimas atskleidė visiškai kitokią realybę – rekordinės kainos yra dirbtinai išpūstos, o naftos bendrovės krizės fone kraunasi protu nesuvokiamus pelnus.

REKLAMA

Nevyriausybinės organizacijos „Greenpeace“ užsakymu atlikta rinkos analizė Vokietijoje parodė, kad nuo kovo pradžios fiksuojamas kainų šuolis degalinėse prasilenkia su bet kokia ekonomine logika. 

Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

REKLAMA
REKLAMA

Analitikų skaičiavimais, prisidengdami neramumais dėl Irano, degalų tiekėjai ir pardavėjai kasdien iš vairuotojų kišenių papildomai ištraukia apie 21 milijoną eurų nepagrįstų pajamų.

REKLAMA

Palyginus kainas prieš prasidedant konfliktui ir pirmosiomis kovo savaitėmis, išryškėjo akivaizdi anomalija. Nors naftos kaina pasaulinėse rinkose per šį laikotarpį paaugo 13,1 cento už litrą, degalinėse situacija atrodė visiškai kitaip. Dyzelinas vairuotojams pabrango net 30,3 cento, o benzinas – 18,5 cento už litrą.

Atmetus objektyviai pabrangusią žaliavą, lieka milžiniškas skirtumas, kurio neįmanoma pateisinti jokiais logistikos ar gavybos kaštais. Dyzelino atveju šis nepagrįstas antkainis siekia 17,2 cento, o benzino – 5,4 cento kiekvienam litrui.

REKLAMA
REKLAMA

Tyrimas atskleidė, kad šis ciniškas pasipelnymas vyksta visoje tiekimo grandinėje, tačiau ypač skaudžiai smogia dyzelinių automobilių savininkams. Būtent dyzelino kainodara labiausiai atitrūko nuo realybės.

Didžioji dalis šio dirbtinio antkainio susiformuoja dar nepasiekus degalinės kolonėlės – pačiose naftos perdirbimo gamyklose. Būtent ten drastiškai išplečiama marža tarp žaliavinės naftos ir galutinio produkto. Benzino atveju didmeninės kainos iš pradžių dar seka naftos tendencijas, o pagrindinis kainos  išpūtimas persikelia į mažmeninę prekybą – pačias degalines.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Milijonai kasdien ir jokios išeities

Įvertinus Vokietijos rinkos dydį ir kasdien parduodamus degalų kiekius, šie centai virsta astronominėmis sumomis. Skaičiuojama, kad vien iš dirbtinai užkeltos dyzelino kainos bendrovės kasdien susižeria beveik 18 milijonų eurų, o iš benzino – dar per 3 milijonus.

Remiantis Vokietijos automobilininkų klubo (ADAC) duomenimis, kainos pasiekė psichologines ribas – litras benzino vidutiniškai kainavo 2,037 euro, o dyzelino – 2,156 euro.

Lyginant su prieškariniu laikotarpiu, bendras kainų šuolis siekia atitinkamai 26 ir 41 centą. Nors ekspertai ir įrodė, kad didelė dalis šio pabrangimo tėra godumo rezultatas, vairuotojų elgsena nesikeičia – degalų paklausa išlieka stabili, nes atsisakyti kelionių automobiliu dauguma tiesiog negali.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų