Dabar vienas įtakingiausių automobilių pramonės atstovų atvirai perspėja, jog Europos Sąjungos planai palaipsniui uždrausti vidaus degimo variklius gali visiškai išbalansuoti rinką, todėl gamintojams tiesiog būtina suteikti daugiau laiko prisitaikyti.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Europos institucijos neseniai kiek sušvelnino reikalavimus, pagal kuriuos nuo 2035 metų turėjo įsigalioti visiškas draudimas parduoti naujus anglies dvideginį išmetančius automobilius.
Naujausiuose teisės aktuose numatyta, kad visiškai netaršios turės būti 90 procentų naujų transporto priemonių. Likusi dalis galės būti kompensuojama pasitelkiant aplinkai draugiškus sprendimus, pavyzdžiui, naudojant mažai anglies dioksido išskiriantį plieną ar sintetinius degalus. Nors toks žingsnis teoriškai turėjo sumažinti spaudimą gamintojams ir leisti lengviau pereiti prie elektros pavarų, panašu, kad net ir šių nuolaidų toli gražu nepakanka.
Didžiausias paradoksas slypi tame, kad aštriausia kritika dabar skrieja iš žmogaus, kuris dar visai neseniai stovėjo pačiame elektrinės revoliucijos priešakyje.
O. Källeniusas dabar teigia, kad net ir pakoreguotas 2035 metų tikslas yra pernelyg ankstyvas ir nerealistiškas. Tokį požiūrio pasikeitimą neabejotinai lėmė skaudi akistata su realybe, kai elektrinių „Mercedes-Benz“ modelių pardavimai rinkoje nepateisino lūkesčių. Situacija tapo tokia įtempta, kad gamintojui po gana trumpai trukusios gamybos tenka atsisveikinti su „EQE“ bei „EQE SUV“ modeliais.
Vizito Briuselyje metu koncerno vadovas rėžė tiesiai šviesiai ir perspėjo, kad 90 procentų reikalavimas jokiu būdu neturi virsti paslėptu 100 procentų įsipareigojimu.
Jis atkreipė dėmesį į siūlomą kompensacijų sistemą, kuri leidžia likusius 10 procentų padengti alternatyvomis. Teoriškai 7 procentus emisijų skirtumo būtų galima išlyginti naudojant žaliąjį plieną, o likusius 3 procentus – pritaikius sintetinius degalus. Visgi automobilių pramonės senbuvis atvirai pripažino puikiai išmanantis žaliojo plieno rinką ir suprantantis, kokie nerealūs ir sunkiai įgyvendinami yra tokie lūkesčiai.
Jo teigimu, priėmus šias taisykles be jokių pakeitimų, grėstų drastiškas paklausos kritimas. Užuot aklai spaudus gamintojus atsisakyti tradicinių variklių, jis siūlo atsigręžti į jau egzistuojantį 250 milijonų automobilių parką, kur net ir minimalus sintetinių degalų naudojimo padidėjimas atneštų milžinišką naudą klimatui.
Koncerno vadovas pabrėžė, kad niekas nesiginčija dėl pačios dekarbonizacijos ir elektrifikacijos svarbos, tačiau esminis klausimas yra tai, kokiais tempais ir kokiais būdais šių tikslų bus siekiama.
Pagrindinė kliūtis yra ta, kad anglies dioksido atžvilgiu neutralūs degalai šiuo metu kainuoja gerokai brangiau nei tradicinis iškastinis kuras, o pramoninio masto gamybos infrastruktūra iš esmės dar neegzistuoja.
Dėl šių priežasčių O. Källeniusas primygtinai prašo pratęsti prisitaikymo prie naujų aplinkosaugos standartų terminus ir vietoje dabar numatyto trejų metų laikotarpio pritaikyti penkerių metų ciklą.
Nors griežtiems draudimams jis nepritaria, „Mercedes-Benz“ atstovas aktyviai palaiko naująją Europos Sąjungos iniciatyvą stiprinti vietinę gamybą ir didinti Senojo žemyno pramonės konkurencingumą.
Visgi naujausias kovo pradžioje pristatytas Europos Komisijos siūlymas, pagal kurį valstybės subsidijas gautų tik tie elektromobiliai, kuriuose bent 70 procentų komponentų yra europietiškos kilmės, pramonės lyderiams atrodo pernelyg painus ir reikalaujantis kur kas išsamesnės analizės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
