Šiandien šis itališkas laivas švenčia ketvirčio amžiaus jubiliejų, o antrinėje rinkoje jį galima įsigyti už sumą, prilygstančią naujam telefonui.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Gelbėjimosi ratas, tapęs inkaru
Tūkstantmečių sandūroje „Lancia“ išgyveno tapatybės krizę. Legendinių ralio bolidų „037“ ar „Delta“ šlovė blėso, o vadybininkų pamėgtas „Thema“ sedanas jau buvo istorija. Jo įpėdinis „Kappa“, sukurtas ant „Alfa Romeo 166“ platformos, pardavimų statistikoje žibėjo blankiai, todėl Italų gamintojai reikėjo naujo impulso.
„Thesis“ projektas, gimęs futuristinio „Dialogos“ koncepcijos pagrindu, buvo drąsus bandymas atsigręžti į 1930-ųjų estetiką. Dizaineriai nusprendė ignoruoti vokišką technokratiją ir sukūrė automobilį, kuris atrodė lyg nužengęs iš kito pasaulio.
Masyvios radiatoriaus grotelės, primenančios skydą, rombo formos priekiniai žibintai ir elegantiškos kėbulo linijos. Tai buvo automobilis, neturėjęs jokių analogų.
Nuo Popiežiaus iki prezidento
Italai į rinkodarą pažiūrėjo su jiems būdingu polėkiu. Pirmasis prototipas, pavadintas „Giubileo“, buvo padovanotas popiežiui Jonui Pauliui II. Vėliau šarvuotą „Thesis“ versiją naudojo Italijos prezidentas Carlo Azeglio Ciampi.
Kadangi gamintojas taikėsi į „Mercedes-Benz E-Class“ ir „Audi A6“ teritoriją, „Lancia“ taip pat nusprendė savo šedevrą pardavinėti už itin palankią kainą. Anuomet už šį modelį prašyta dešimtadaliu mažiau nei už vokiškus analogus, todėl ir gamintojo ambicijos buvo atitinkamos. „Lancia“ tikėjosi parduoti nuo 13 iki 25 tūkstančių automobilių kasmet.
Tačiau realybė „Lancia“ ambicijoms smogė skaudžiai. Per visą gamybos laikotarpį į gatves išriedėjo vos apie 16 tūkstančių „Thesis“ vienetų. Net ir komercine nesėkme vadintas pirmtakas „Kappa“ buvo parduotas solidžiu 117 tūkst. egzempliorių tiražu.
Technologijos pralenkusios laiką
Paradoksalu, tačiau „Thesis“ nesėkmę lėmė ne techninės problemos, o poliarizuojantis dizainas. Technologiškai tai buvo vienas pažangiausių to meto automobilių. Jis turėjo „Skyhook“ adaptyvią pakabą, radaru paremtą adaptyvią kruizo kontrolę ir elektroninį stovėjimo stabdį – funkcijas, kurios 2001 m. buvo retenybė.
Žurnalistai gyrė važiavimo komfortą, tylą salone ir prabangias apdailos medžiagas. Automobilis buvo siūlomas su penkių cilindrų varikliais bei galingais V6 agregatais (3,0 ir 3,2 litro). Įdomu tai, kad skirtingai nei pirmtakas, „Thesis“ buvo sukurtas ant visiškai unikalios, tik jam skirtos platformos.
Dabar, praėjus 25 metams, „Lancia Thesis“ naudotų automobilių rinkoje užima keistą poziciją. Važiuojančius, tačiau remonto reikalaujančius egzempliorius galima įsigyti vos už tūkstantį ar du tūkstančius eurų.
Visai kitaip vertinami idealios būklės, mažos ridos egzemplioriai. Ypač retos dvispalvės „Bicolore“ versijos ar „Stola S85“ limuzinai jau dabar kainuoja dešimtis tūkstančių eurų ir yra medžiojami kolekcionierių. Tačiau ar kainų šuolis garantuoja „Future Classic“ statusą? O gal „Lancia Thesis“ taip ir liks nišiniu, nesuprastu eksperimentu, kuriam lemta nugrimzti į užmarštį?
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
