Ieškinyje tvirtinama, kad įmonė tyčia teikia pirmenybę pigesnei darbo jėgai iš užsienio, taip siekdama sutaupyti.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Nors teisėjas leido bylai judėti į priekį, jis atvirai išreiškė skepticizmą dėl ieškovo, programinės įrangos inžinieriaus Scotto Taubo, galimybių laimėti šį teisinį procesą.
„Reuters“ naujienų agentūros duomenimis, S. Taubas teismui nurodė, kad „Tesla“ atmetė jo kandidatūrą į inžinieriaus poziciją, nes įmonė neva sistemingai pažeidžia federalinius pilietinių teisių įstatymus ir geriausias darbo vietas rezervuoja imigrantams, turintiems specialias H-1B darbo vizas.
Pasak teisėjo, ieškovas pateikė tik dalį faktų, kad bylos nagrinėjimas nebūtų nutrauktas iškart. Pagrindiniu argumentu šioje proceso stadijoje tapo įdarbinimo agentūros atstovo žodžiai, esą S. Taubo norima inžinieriaus pozicija buvo skirta išskirtinai tik minėtos vizos turėtojams.
Tuo tarpu antrosios ieškovės, žmogiškųjų išteklių specialistės Sofios Brander, pretenzijas teismas atmetė kaip visiškai neįtikinamas.
Teisėjo vertinimu, skamba tiesiog nelogiškai, kad bendrovė personalo atrankos skyriuose sąmoningai ieškotų užsieniečių, todėl jai suteiktos dvi savaitės ieškiniui papildyti ir patikslinti.
Pati „Tesla“ visus šiuos kaltinimus griežtai neigia ir oficialiuose teismo dokumentuose vadina juos tiesiog absurdiškais.
Ieškinyje bandoma remtis užpernai, 2024 metais, susiklosčiusia situacija, kai elektromobilių milžinė atleido daugiau nei šešis tūkstančius darbuotojų, kurių absoliuti dauguma buvo JAV piliečiai, tačiau tuo pat metu įdarbino per tūkstantį tris šimtus užsieniečių.
Visgi teismui tokia statistika didelio įspūdžio nepadarė. Teisėjas V. Chhabria pabrėžė, jog šie skaičiai rodo tik faktą, kad įmonė aktyviai samdo imigrantus technologijų sektoriuje, bet jokiais būdais neįrodo sistemingos diskriminacijos prieš amerikiečius.
Šis teisinis ginčas Silicio slėnyje vyksta itin jautriame politiniame fone. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas neseniai įvedė beprecedentį 100 tūkstančių dolerių mokestį naujoms H-1B vizoms.
Tokiu radikaliu žingsniu prezidentas siekia užkirsti kelią technologijų korporacijų piktnaudžiavimui pigia darbo jėga ir apsaugoti amerikiečių darbo vietas, nors patį mokestį didžiulės įmonės jau bando blokuoti virtinėje kitų teismo procesų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
