• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pastaraisiais metais automobilių informacijos ir pramogų sistemos išgyvena tikrą evoliucijos šuolį. Prisimenu laikus, kai inovacija laikėme CD grotuvą ar tiesiog gražesnį spalvotą ekranėlį, o dabar tokie sprendimai atrodo lyg eksponatai iš liaudies buities muziejaus. Akivaizdu, kad dabartiniai automobiliai pirkėjams smarkiai imponuoja visų pirma dėl jų išmanumo, sklandaus veikimo ir dar neregėtų technologijų, o ne dėl variklio galios ar ekonomiškumo. Todėl jų salonuose užvirė tikros technologijų lenktynės.

19

Pastaraisiais metais automobilių informacijos ir pramogų sistemos išgyvena tikrą evoliucijos šuolį. Prisimenu laikus, kai inovacija laikėme CD grotuvą ar tiesiog gražesnį spalvotą ekranėlį, o dabar tokie sprendimai atrodo lyg eksponatai iš liaudies buities muziejaus. Akivaizdu, kad dabartiniai automobiliai pirkėjams smarkiai imponuoja visų pirma dėl jų išmanumo, sklandaus veikimo ir dar neregėtų technologijų, o ne dėl variklio galios ar ekonomiškumo. Todėl jų salonuose užvirė tikros technologijų lenktynės.

REKLAMA

Šių lenktynių rimtumą gerai iliustruoja skaičiai. Rinkos tyrėjai iš „Verified Market Research“ paskaičiavo, kad 2024 metais visa Europos automobilių informacijos ir pramogų sistemų rinka buvo vertinama 12,92 mlrd. Eur, o iki 2032-ųjų turėtų dar beveik dvigubai paaugti. Štai tiek kainuoja mūsų pamėgtų modelių transformacija iš salonų su šimtais mygtukų į šiuolaikines išgrynintas erdves, kuriose karaliauja ekranas.

REKLAMA
REKLAMA

Straipsnio autorius – Vitoldas Milius.

O dar geriau, kai tų ekranų yra daugiau ir kai jie – vis didesni. Praėjusiame dešimtmetyje 7 colių įstrižainės centrinis ekranas buvo tarsi nerašytas standartas, aptinkamas bent pusėje naujų automobilių. Tačiau netrukus tapo akivaizdu, kad vartotojams norisi didesnių, aukštesnės raiškos vaizdo platformų ir lengviau perprantamų informacijos bei pramogų sistemų, nes nėra taip paprasta ir vairuoti, ir nuolat baksnoti pirštu į norimas ikonas siaurame plote.

REKLAMA

Tad visų pirma ekranai ėmė augti. Žinoma, kaip dažniausiai nutinka besivaržant dėl kažko didesnio, pirmu smuiku groti panoro „premium“ segmento atstovai: BMW, „Mercedes-Benz“, „Audi“, „Lexus“ ir „Range Rover“ modeliuose montuojami ekranai plėtėsi bene pastebimiausiai. Tuomet atėjo „Tesla“ ir visus nustebino pasiūlydama net 17 colių centrinį ekraną. Tiesa, ne be savotiškos kainos, kuri tapo ir tam tikrais spąstais – amerikietiško elektromobilio panorusiems vairuotojams teko priprasti, kad kone visų funkcijų valdymas persikėlė į ekraną.

REKLAMA
REKLAMA

Naujausias mados klyksmas – ekranus sujungti į vientisas, dideles ir dailias platformas, kurios lyg plūduriuoja ore priešais vairuotoją. Tokias tendencijas jau diktuoja „Mercedes-Benz“, „Peugeot“ ar „Kia“.

Mums, automobilių vairuotojams, tai gali patikti arba nerūpėti, tačiau neabejotinai gera žinia ta, kad šį kartą moderniausios ekranų technologijos nebėra vien prabangiausių modelių atributas. Pavyzdžiui, šiemet į kelius išrieda atnaujintas „Kia Sportage“, nuolat besirikiuojantis tarp populiariausių mūsų šalies SUV, kurio salone į vieną išlenktą vaizdo platformą sujungti du 12,3 colio įstrižainės ekranai. Atrodo išties gražiai, o ar bus efektyvu – jau greitai sužinosime iš vairuotojų komentarų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Akims – daug krūvio: kaip jas pasaugoti?

Vis dėlto išaugę ekranai ir gerėjanti grafika savaime dar neužtikrina valdymo patogumo. Reikėtų turėti mintyje ir tai, kad modernėjančiuose automobiliuose funkcijų gausa gerokai išsiplėtė, o daugelio jų nustatymai tapo prieinami tik braukiant centrinį ekraną.

Tad natūralu, kad nemenka dalis modelio sėkmės priklauso nuo informacijos ir pramogų sistemų, apimančių didžiąją dalį funkcijų, valdymo. Tiesą sakant, tą sėkmę netgi galima išmatuoti skaičiais – statistikos portalo „Statista“ tyrimo duomenimis, 37 proc. vairuotojų automobilį renkasi pagal informacijos ir pramogų sistemos funkcionalumą.

REKLAMA

Ar patogus jos valdymas stovint? O važiuojant, kai negalima ilgiau atitraukti akių? Ar įdiegta lietuvių kalba? Ar sistema greitai reaguoja? Ar be klaidų supranta balso komandas? Ar galiu

sparčiai prijungti telefoną ir naudotis „Spotify“, „Waze“ ir kitomis populiariomis programėlėmis? Visa eilė klausimų, kurie, kaip rodo skaičiai, rūpi mažiausiai kas trečiam automobilio pirkėjui.

REKLAMA

Imkime kad ir paskutinį mano paminėtą mados klyksmą – sujungtus ekranus. Šis sprendimas atsirado ne vien dėl salono estetikos. Minėtojo „Kia Sportage“ inžinieriai paaiškino, kad tokia technologija grindžiama pažangiu ergonominiu principu navigacijos ir saugumo sistemų grafinę informaciją pateikti vienoje išlenktoje plokštumoje („focal plane alignment“), siekiant sumažinti akių nuovargį ir kartu užtikrinti sklandų informacijos įsisavinimą bei padėti vairuotojui išlaikyti dėmesį kelyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Didelė ekrano plokštuma leido korėjiečiams integruoti ir tiesioginį saugumo sprendimą – vairuotojui ekrane gali būti rodomas aklosios zonos vaizdas, nematomas šoniniame veidrodėlyje. Kitaip sakant, didelis lenktas ekranas reikalauja mažiau klaidžioti akimis, o reikalingą informaciją vairuotojas perpranta greičiau.

Su tuo iš dalies susijusi ir seniai rusenanti diskusija: ar salonuose palikti fizinius jungiklius, ar kiek įmanoma daugiau funkcijų perkelti į ekranus?

REKLAMA

Vienu metu atrodė, kad gamintojai linksta eiti „Tesla“ pramintu keliu ir viską kelia į dominuojančius ekranus, tačiau šia srove nuplaukė tikrai ne visi. Pavyzdžiui, „Mazda“ ir „BMW“ liko ištikimos fiziniams valdikliams, o „Kia“ bei „Škoda“ pasirinko pusiausvyrą, palikdamos fizinius valdiklius pagrindinėms funkcijoms – klimato kontrolei ar garso reguliavimui. Mano balsas atitenka pastarajam sprendimui: dažniausiai reguliuojamoms funkcijoms patogiausi greitai pasiekiami fiziniai valdikliai, kuriuos rankos pačios surastų nors ir užsimerkus.

REKLAMA

Lėčiau senstantys

Dar viena dabartinės eros automobilių tendencija – galimybė modernizuoti ar net pataisyti savo keturratį neišvažiuojant iš garažo. Visos šiuolaikinės technologijos, kaip ir telefonuose ar kompiuteriuose, remiasi programine įranga, kurią galima papildyti ar atnaujinti atsisiunčiant reikiamus paketus belaidžiu būdu („Over-the-Air“, OTA).

Tokiu būdu daugybė svarbių transporto priemonės mazgų išlieka modernūs ne vienerius metus po įsigijimo, nes gamintojai taip sparčiai nekeičia modelių naujesniais. Be to, taip pašalinamos programinės įrangos klaidos ir diegiamos naujos funkcijos, dar labiau gerinančios automobilio naudojimo patirtį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O konkuruojama – net ir šioje srityje. Todėl rinkdamiesi naują automobilį paklauskite pardavėjo, kaip dažnai pasirinktas modelis gali atsisiųsti atnaujinimus. Nepaisant šios funkcijos žavesio, kai kurie gamintojai atnaujinimus teikia vangiai – pavyzdžiui, sykį per metus, o kiti juos siunčia kas ketvirtį. Daug važinėjantiems svarbūs dažnesni atnaujinimai ir dėl operatyviau atnaujinamų navigacijos žemėlapių.

Taip pat nepamirškite dairydamiesi naujo automobilio išmėginti informacijos ir pramogų sistemas realiomis sąlygomis, išvažiavę iš salono. Patikrinkite jų patogumą, įvertinkite balso komandų efektyvumą ir įsitikinkite, kad sistema palaiko dažniausiai jūsų naudojamas programėles. Viską išsiaiškinę galėsite būti ramūs, kad jūsų pasirinktas automobilis – tarp gamintojų technologijų lenktynių lyderių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų