Pirkėjai, įsigiję automobilį su paslėptais defektais, dažnai jaučiasi tapę sukčių aukomis ir nedelsdami kreipiasi į policiją. Taip jie tikisi išspręsti šią problemą kuo greičiau ir kartu užkirsti kelią tolimesnei sukčių veiklai.
Tačiau Lietuvos policijos atstovai aiškina, kad dauguma tokių situacijų – ne baudžiamosios teisės, o civilinių ginčų sritis. Pareigūnai pabrėžia, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, taikoma tik išskirtiniais atvejais.
„Kalbant apie nusikaltimus susijusius su transporto priemonėmis (išskiriant eismo įvykius), lengvųjų automobilių vagystės ir jų neteisėtas realizavimas yra vienos iš dažniausiai pasitaikančių nusikalstamų veikų“, – pripažįstama policijos atsakyme.
Pareigūnai taip pat registruoja pažeidimų, susijusių su transporto priemonių ridos, registracijos dokumentų, numerių ar VIN kodo klastojimu, tačiau pabrėžia, kad šio pobūdžio ikiteisminių tyrimų nėra daug.
Kita vertus, Lietuvos policija pastaruosius porą metų pastebi naują tendenciją.
„Buvo stebimi sukčiavimo atvejai, kai nusikalstamas veikas vykdantys asmenys įmonių vardu įgijo transporto priemones, žadėdami už jas apmokėti išsimokėtinai, tačiau žadamos sumos nebemokėdavo, nutraukdavo kontaktus su automobilio pardavėju, o automobilį parduodavo kitam asmeniui“, – apie naują schemą informavo pareigūnai.
Raudona linija. Kada kreiptis į policiją?
Esminis klausimas, kylantis ne vienam naudoto automobilio pirkėjui – kada paslėptas defektas ar melagingi pardavėjo teiginiai tampa pakankamu pagrindu pradėti baudžiamąją bylą?
Lietuvos policijos atstovai teigia, kad situacija yra visiškai nedviprasmiška tik vienu atveju – ridos klastojimo: „Automobilio ridos klastojimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306² straipsnį“, – pabrėžia Lietuvos policija.
Tačiau kalbant apie visus kitus paslėptus defektus, situacija yra kur kas sudėtingesnė. Baudžiamoji byla gali būti pradedama tik tuo atveju, jei pavyksta įrodyti, kad pardavėjas elgėsi tyčia.
Tai reiškia, kad tyrėjai privalo surinkti įrodymus, jog pardavėjas sąmoningai nuslėpė esminę informaciją apie automobilio trūkumus, siekdamas neteisėtai pasipelnyti.
Būtent todėl policija pabrėžia, kad daugeliu atvejų ginčai dėl naudoto automobilio kokybės turėtų būti sprendžiami ne policijoje, o civiline tvarka.
Kaip nurodo Lietuvos policija, baudžiamoji atsakomybė yra „kraštutinė priemonė, taikoma tik tada, kai pažeistų teisių neįmanoma apginti civilinėmis teisės priemonėmis“.
Kas apsunkina tyrimą?
Net jei pirkėjas pateikia pareiškimą su duomenimis apie įvykdytą apgaulę bei patirtą turtinę žalą, tyrėjai susiduria su esminiu iššūkiu – įrodyti pardavėjo kaltę. Lietuvos policija pripažįsta, kad tai padaryti itin sudėtinga dėl kelių objektyvių priežasčių.
Visų pirma, anot pareigūnų, įrodyti, kad pardavėjas žinojo apie reikšmingas technines problemas ir tyčia jas nuslėpė, sunku, kadangi naudotiems automobiliams gedimai gali į paviršių išlysti bet kurią akimirką.
Antra, tyrimą apsunkina ir pats automobilių prekybos modelis. Lietuvos policija atkreipia dėmesį, kad prekybininkai „dažnu atveju automobilius tik perparduoda, patys nesinaudoja parduodamais automobiliais ir neatlieka detalios jų būklės patikros.“
Dėl šios priežasties pareigūnai, užuot skatinę rašyti pareiškimus, pirkėjams primygtinai rekomenduoja imtis papildomos, išankstinės prevencijos ir visuomet tikrinti automobilio būklę servise, patikrinti informaciją prieinamuose šaltiniuose ir nepasikliauti vien tik pardavėjo žodžiais.
Paklausti, kiek tokių bylų galiausiai pasiekia teismą ir baigiasi nuosprendžiu, Lietuvos policijos atstovai konkrečių skaičių pateikti negalėjo.
Tyrimo sėkmė, pasak jų, priklauso nuo daugybės aplinkybių, įskaitant nusikaltimo schemą, nukentėjusiojo pateiktų duomenų apimtį ir net tai, per kokį laikotarpį jis pats suvokė buvęs apgautas.
Kas dešimtas naudotas automobilis Lietuvoje – su atsukta rida
Pasak „carVertical“ automobilių rinkos eksperto Mato Buzelio, nors identifikuoti sukčiavimo atvejus sunku, būtent ridos klastojimas yra lengviausiai atsekamas pažeidimas, nes odometro parodymai yra nuolat registruojami įvairiose duomenų bazėse.
„Vien per šiuos metus, nuo sausio 1 d. iki spalio 16 d., iš visų „carVertical“ tikrintų automobilių Lietuvoje 7,2 proc. rida buvo suklastota. Pernai šis rodiklis siekė 7,4 proc.“ – naujausią statistiką pateikia M. Buzelis.
Vis dėlto ekspertas atkreipia dėmesį, kad sukčiai taip pat tobulina savo metodus. Pastebima nauja, kur kas sudėtingesnė sukčiavimo taktika. Užuot drastiškai atsukus ridą vieną kartą prieš pat pardavimą, dabar ji mažinama nuolat ir po truputį per visą automobilio eksploatacijos laikotarpį.
Pasak specialisto, taip elgiamasi stengiantis, kad nauji odometro parodymai neperžengtų anksčiau duomenų bazėse užfiksuotų ribų. Toks metodas yra klastingesnis, nes automobilio istorijos ataskaitoje viskas gali atrodyti logiškai, lyg automobilis tiesiog kurį laiką stovėjo nenaudojamas.
„Tokiais atvejais labai svarbu autorizuotuose servisuose patikrinti kitus automobilio komponentus, kurie taip pat registruoja ridą, ir palyginti jų duomenis su rodomais odometre. Tik taip galima demaskuoti šią gudresnę klastotę“, – pataria M. Buzelis.
Kita opi problema – užslėpti apgadinimai. Nors įrodyti pardavėjo apgaulę šiuo atveju yra itin sunku (skirtingai nei ridos klastojimo atveju), statistika rodo, kad rizika įsigyti automobilį po avarijos yra didžiulė.
„Iš visų šiemet „carVertical“ tikrintų automobilių Lietuvoje – net 57 proc. turėjo žalos įrašų. Praėjusiais metais šis skaičius siekė 52 proc.“, – nerimą keliančius duomenis pateikia ekspertas.
Kodėl pirkėjai patenka į sukčių spąstus?
Paklaustas, kodėl lietuviai, net turėdami galimybę patikrinti automobilio istoriją ar techninę būklę specializuotose dirbtuvėse, vis dar tampa nesąžiningų pardavėjų aukomis, automobilių rinkos ekspertas M. Buzelis įvardijo vieną pagrindinę priežastį – pernelyg didelį norą sutaupyti.
Pasak jo, būtent šį psichologinį veiksnį meistriškai išnaudoja sukčiai. „Nesąžiningi pardavėjai sukuria įtikimas istorijas, kuriomis patikėję vairuotojai susilaiko nuo papildomų išlaidų automobilio istorijos ataskaitai ir patikrinimui autorizuotame autoservise.
O nusipirkę netrukus supranta, kad buvo apgauti, nes pradeda lįsti pardavimo metu nuslėpti trūkumai, automobilis pradeda gesti, o remonto sąskaitos išauga labiau nei žmogus tikėjosi“, – aiškina M. Buzelis.
Ekspertas pabrėžia, kad kritinis mąstymas ir emocijų valdymas yra būtini. „Labai svarbu įvertinti vidutinę to modelio rinkos vertę. Jei apžiūrimo automobilio kaina yra ženkliai mažesnė, nors vizualiai automobilis atrodo geros būklės, tai reikėtų vertinti kritiškai ir nepasikliauti emocijomis.
Retai kada galima gerą daiktą nusipirkti pigiai, tad tai turėtų tapti pirma raudona vėliava, signalizuojančia, kad pardavėjas galimai bando nuslėpti trūkumus“, – pataria M. Buzelis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
