Susižavėjo visi iki vieno
Dabar, aukštesnės klasės automobilį ar itin greitą superautomobilį gali sukurti kiekvienas. Daugeliui neberūpi nei gamintojo vertybės, istorija ar markės suteikiamas prestižas. 1991-aisiais situacija buvo gerokai sudėtingesnė.
Anksčiau norint tapti aukštesnės klasės gamintoju, iš pradžių turėjai įrodyti, jog esi to vertas. Būtent dėl šios priežasties „Audi“ visuotinio pripažinimo sulaukė tik devinto dešimtmečio pabaigoje, kai iš Vokietijos kilęs gamintojas sugebėjo pranokti savo pagrindinius varžovus iš BMW ar „Mercedes Benz“ stovyklų.
Tad kai atėjo metas sukonstruoti superautomobilį, kuris galėtų išdidžiai dėvėti keturis žiedus ant radiatoriaus grotelių, „Audi“ inžinieriai į pagalbą pasitelkė visus įmanomus triukus.
Variklis, vadovaujantis ilgametėmis superautomobilių tradicijomis, buvo sumontuotas šalia galinės ašies, viduje slypėjo tik dvi, pakankamai atletiškiems vairuotojams skirtos sėdynės, kėbulo dalys buvo pagamintos iš aliuminio, o tai bendrovės specialistams leido sukonstruoti mašiną, kuri svėrė vos 1100 kilogramų. Įsivaizduojate? Tik 1100 kilogramų arba vos 140 kilogramų daugiau negu pirmos kartos „Mazda MX-5“. Skirtumas tik tas, jog „Audi“ tvarinys turėjo ne kuklų keturių cilindrų vidaus degimo variklį, o gerokai mielesnį – 2.8 litro, 6 cilindrų agregatą, atkeliavusį iš tuomet gamintos „Audi 100“.
Dešimto dešimtmečio pradžioje automobilių tema rašantys žurnalai ėjo iš proto ir užtikrintai teigė, jog „Audi Quattro Spyder“ pasieks serijinę gamybą. Anksčiau ar vėliau. Žiniasklaidos priemonių spekuliacijos pačius nekantriausius netgi privertė sumokėti užstatą, kurį vėliau gamintojos atstovams teko grąžinti.
Tik vėliau paaiškėjo, jog projekto autoriai nuo pat pirmųjų dienų siekė sukurti automobilį, kurio kaina neviršytų 100 000 Vokietijos markų. Nepasiekę šio tikslo, tuometiniai „Audi“ vadovai tvirtai nusprendė palūkėti geresnių laikų.
Užgožė kitas projektas
„Audi Quattro Spyder“ buvo vienas įspūdingiausių Frankfurto automobilių parodos eksponatų, tačiau kai didieji pramonės žaidėjai išvyko į Japonijos sostinę – Tokijų, „Audi“ dar kartelį išvertė visus iš koto.
„Audi Avus“ – didysis „Audi Quattro Spyder“ brolis, kuris buvo ilgesnis, aptakesnis ir iš tam tikrų pusių primindavo garsųjį „McLaren F1“. Skirtumas tik tas, jog jis turėjo W formos, 12 cilindrų jėgainę, leidusią šiam automobiliui pasiekti maksimalų 320 km/val. greitį.
Taip pat reikėtų paminėti, jog W konfigūracijos motoras nėra vienintelė užuomina į „Bugatti Veyron“. „Audi Avus“ taip pat naudojo praktiškai identiškus keturių varančiųjų ratų pavaros komponentus, kuriuos „Volkswagen Group“ koncernas vėliau pritaikė garsiajame „Bugatti Veyron“.
