Tinklalaidėje „High Performance“ dalyvavęs M. Hakkinenas atvirai prabilo apie savo santykius su septyniskart pasaulio čempionu. Suomis, nestokodamas geros nuotaikos, bet kartu išlaikydamas rimtį, pareiškė manantis, kad kaip lenktynininkas jis buvo šiek tiek geresnis už savo didįjį varžovą.
Daugiau naujienų iš automobilių sporto pasaulio galite perskaityti „Automobilių sportas“ rubrikoje.
Jėga prieš talentą
Vertindamas buvusį konkurentą, suomis negailėjo pagyrų M. Schumacherio fiziniam pasiruošimui ir supratimui apie techninę bolidų dalį, tačiau pačiame vairavimo stiliuje stebuklų neįžvelgė.
„Daugybę kartų jį sekiau trasoje, studijavau jo trajektorijas, analizavau, kodėl jis daro vieną ar kitą manevrą. Mano nuomone, toje srityje nebuvo nieko pernelyg ypatingo“, – teigė M. Hakkinenas.
Paprašytas patikslinti, ar tikrai laiko save pranašesniu, M. Hakkinenas su šypsena, bet užtikrintai atsakė: „O taip, žinoma!“
Visgi suomis pripažino, kad M. Schumacheris turėjo išskirtinių savybių, kurios vertė pasitempti.
„Jis buvo fiziškai nepaprastai stiprus. Tai jam leisdavo išnaudoti automobilį maksimaliai – jis tiesiogine to žodžio prasme jėga versdavo mašiną važiuoti, apkraudavo pakabą ir padangas taip, kaip kitiems nepavykdavo. Pridėjus jo talentą, mąstymą ir automobilio balanso pojūtį, jo mašinos kontrolė buvo tiesiog nuostabi“, – analizavo M. Hakkinenas.
Kova – tik trasoje
M. Schumacheris ne kartą yra pavadinęs M. Hakkineną geriausiu varžovu, kokį tik yra turėjęs. Palyginus jo santykius su Damonu Hillu ar Jacques'u Villeneuve'u, jų santykiai kardinaliai skyrėsi. Tarp Mikos ir Michaelio galiojo nerašytas susitarimas, kad kova vyksta tik trasoje.
M. Hakkinenas prisiminė, kad M. Schumacheris bandė taikyti psichologinį spaudimą, tačiau greitai suprato, kad tai neveikia.
„Jis bandė įvairius triukus, galbūt tai buvo ir savotiškas jo humoro jausmas. Bet man tai neturėjo jokios reikšmės. Aš taip pasitikėjau savimi, savo vadyba ir „McLaren“ komanda, kad jis nieko negalėjo pakeisti. Todėl, kai užsidėdavome šalmus, kalbos baigdavosi“, – pasakojo suomis.
Jų filosofija buvo paprasta: „Kovokime trasoje, o visą tą mėšlą palikime nuošalyje.“
Pamoka Makao trasoje
Ši abipusė pagarba neatsirado iš niekur. Jos šaknys siekia 1990 metus ir liūdnai pagarsėjusį incidentą Makao „Formulės-3“ lenktynėse. Tuomet dėl pergalės kovojęs M. Schumacheris paskutiniame rate atliko itin agresyvų gynybinį manevrą, dėl kurio M. Hakkinenas rėžėsi į jo bolido galą ir pasitraukė iš lenktynių.
Būtent reakcija į šį įvykį, pasak M. Hakkineno, ir suformavo tolesnius jų santykius.
„Galėjau visiškai prarasti savitvardą, rėkti ir draskytis. Bet pagalvojau – ką tai pakeis? Nieko. Michaelis buvo labai kietas lenktynininkas, kartais net nesąžiningas. Jis turėjo problemų su daugeliu kitų pilotų, ir po kiekvieno incidento virdavo diskusijos.
Aš supratau, kad nepakeisiu jo filosofijos ar mentaliteto. Todėl nusprendžiau tiesiog fokusuotis į savo darbą. Manau, būtent tai ir pelnė jo pagarbą.
Mes nepradėjome viešai drabstytis purvais. Po Makao incidento aš supratau, kokia yra jo filosofija, todėl vėliau, kai lenktyniavome „Formulėje-1“, mes žaidėme mažus žaidimus, bet kontaktų vengėme“, – pasakojo M. Hakkinenas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
