Netinkami degalai, klastingi LED žibintai ar paprasčiausias oro slėgio pokytis padangose gali ne tik sugadinti kelionę, bet ir brangiai kainuoti.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Drebučiai degalų bake
Didžiausias galvos skausmas spaudžiant šalčiui tenka dyzelinių automobilių savininkams. Nors šiuolaikiniai varikliai ir jiems skirtos alyvos gerokai lengviau susidoroja su žema temperatūra, fizikos dėsniai, visgi, išlieka negailestingi.
Šąlant dyzeline esantys parafinai pradeda kristalizuotis, o degalai tirštėja. Šie procesai galiausiai užkemša kuro filtrą.
Vasarinis dyzelinas savo savybes praranda jau ties nulio laipsnių riba, todėl žiemą gyvybiškai svarbu bake turėti tinkamos rūšies degalus.
Tuo tarpu pereinamasis dyzelinas (tai tarpinė degalų rūšis, pilama į bakus pavasarį ir rudenį, kai orai permainingi) – jis atsparesnis šalčiui už vasarinį (kuris stingsta vos paspaudus 5 laipsnių šaltukui), bet dar ne toks atsparus kaip tikras žieminis.
Ši dyzelino rūšis yra tarsi savotiškas saugiklis, leidžiantis vairuotojams ramiai pasitikti pirmąsias stipresnes šalnas, kol degalinės dar nepradėjo prekiauti žieminiu ar netgi arktiniu dyzeliniu, kuris reikalingų savybių nepraranda net ir tada, kai spaudžia 30 laipsnių šaltis.
Esant poreikiui, į pagalbą galima pasitelkti įvairius priedus gerinančius atsparumą šalčiui. „Tačiau jei parafinai jau pradėjo stingti, jokie priedai nebeišgelbės – automobilį teks tempti į šiltą garažą.
Dar viena svarbi taisyklė – pasirūpinkite, kad žiemą degalų bakas būtų bent puspilnis. Tuščioje talpoje kaupiasi drėgmė (kondensatas), kuri vėliau virsta ledu ir gali užkimšti kuro sistemą.
Tuo tarpu benzininių variklių savininkams galioja kita auksinė taisyklė. Variklį šildykite važiuodami ramiai ir tolygiai, o ne stovėdami vietoje. Taip greičiau įšyla visi mazgai ir mažiau teršiama aplinka.
Klastingos padangos ir šalti žibintai
Kita dažnai ignoruojama problema – oro slėgis padangose. Fizikos dėsniai lemia, kad krentant temperatūrai, traukiasi ir oras. Maždaug kas penkis laipsnius šalčio slėgis padangoje gali sumažėti apie 0,14 baro.
Tai reiškia, kad spaudžiant stipriam speigui, slėgis padangose gali nukristi iki pavojingos ribos, o tai blogina automobilio stabilumą ir ilgina stabdymo kelią.
Ne mažiau atidūs turėtų būti ir modernių automobilių su LED žibintais savininkai. Nors šio tipo žibintai šviečia ryškiau ir tarnauja ilgiau, jie taip pat turi vieną žiemišką trūkumą – jie beveik neišskiria šilumos.
Jei halogeninės ar ksenoninės lemputės gebėdavo ištirpdyti sniegą ar ledą esantį ant žibinto stiklo, LED atveju ledas niekur nedings. Vairuotojai privalo patys nuvalyti žibintus, kitaip jų efektyvumas bus praktiškai nulinis.
Švara gali pakenkti
Nors važinėti druskomis aplipusiu automobiliu nemalonu, spaudžiant dideliam šalčiui plovyklas geriau aplenkti.
Staigus temperatūrų skirtumas, kai ant įšalusio kėbulo pilamas šiltas vanduo, sukelia terminį šoką, galintį pažeisti dažų sluoksnį ar laką. Be to, drėgmė akimirksniu prasiskverbia į spynas, durelių tarpines ar stabdžių mechanizmus, todėl ryte automobilis gali tiesiog nebeatsidaryti.
Nebent išvažiavus iš plovyklos imsitės prevencinių priemonių ir, pavyzdžiui, nusausinsite ir sutepsite durų gumas, ar nuvalysite slenksčius, durų rankenėles.
Galiausiai, specifinių iššūkių turi ir elektromobilių vairuotojai. Šaltis negailestingai mažina baterijos talpą, todėl keliones reikėtų planuoti su bent 30 procentų atsarga.
Taip pat, siekiant greičiau įsikrauti viešose stotelėse, rekomenduojama (jei automobilis turi tokią funkciją) iš anksto pašildyti bateriją dar važiuojant link įkroviklio. Šalta baterija energiją priima gerokai lėčiau.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
