Prieš porą savaičių Lietuvą užklupęs gausus snygis Vilniuje eismą ne tik apsunkino, bet ir visiškai paralyžiavo. Pagrindine milžiniškų spūsčių priežastimi tapo būtent sunkiasvoris transportas, nesugebėjęs įveikti statesnių įkalnių.
Užblokavę eismo juostas ir sustabdę judėjimą, vilkikai įkalino tūkstančius vairuotojų, o socialiniuose tinkluose plito vaizdo įrašai, liudijantys beviltišką kovą su slidžia kelio danga, mat dauguma iš jų buvo apauti vasarinėmis padangomis.
Nors šioje situacijoje lengviausia kaltinti gamtos stichiją ar kelininkų darbą, tačiau ar šių, nuolat besikartojančių spūsčių iš tiesų neįmanoma išvengti?
Žieminės padangos – tik rekomendacija
Jei lengvųjų automobilių vairuotojams daugelyje Europos šalių šiuo metu privalomos žieminės arba universalios padangos (pažymėtos Alpių simboliu – snaige trijų viršūnių kalno fone), tai sunkiasvorės technikos vairuotojams situacija yra kur kas painesnė – reikalavimai skiriasi priklausomai nuo valstybės.
Štai Lietuvoje sunkiasvorei technikai galioja itin liberalios taisyklės. žieminės padangos čia yra tik rekomendacija, o reikalavimai minimaliam padangų protektoriaus rašto gyliui priklauso nuo transporto priemonės klasės.
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje situacija panaši. Sunkiasvorės technikos padangų protektoriaus gylis privalo būti ne mažesnis nei 3 mm. Visose trijose Baltijos šalyse galioja bendra taisyklė dėl grandinių. Jas leidžiama naudoti tik tuomet, kai kelias padengtas sniegu arba ledu.
Įdomu tai, kad kaimyninėje Lenkijoje, nors klimatas ir eismo sąlygos beveik identiškos, reikalavimai taip pat stebėtinai liberalūs. Čia nėra bendro reikalavimo naudoti žiemines padangas. Sniego grandines leidžiama dėti tik esant sniegui ar ledui ir tik tuose ruožuose, kurie pažymėti atitinkamais kelio ženklais.
Visiškai kitokia situacija Vokietijoje. Čia, esant žiemiškoms oro sąlygoms, sunkesnės nei 3,5 t transporto priemonės ant varančiosios ašies privalo turėti bent jau universalias padangas (pažymėtos Alpių simboliu – snaige trijų viršūnių kalno fone). Panašūs ar netgi griežtesni reikalavimai galioja ir kitose šalyse, tokiose kaip Austrija, Kroatija, Slovakija, Suomija, Švedija ar Norvegija.
Lietuvos policija neturi reikiamų įrankių
Policijos atstovai atvirai pripažįsta, kad gausaus snygio ar plikledžio metu prevencinis darbas tampa neįmanomas dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo. Ekstremaliomis sąlygomis pareigūnai yra priversti visą dėmesį skirti avarijų įforminimui ir chaotiškų eismo srautų reguliavimui, todėl transporto priemonių techninės būklės tikrinimai tiesiog neatliekami.
Socialiniuose tinkluose kilus pasipiktinimui, kodėl policija su tarnybiniais visureigiais nepadeda įkalnėse įstrigusiems vilkikams, Lietuvos policijos atstovai pabrėžia, kad jų turima technika nėra pritaikyta sunkvežimių vilkimo darbams – ji skirta patruliavimui ir operatyviam reagavimui, o ne techninei pagalbai kelyje.
Tuo tarpu Lietuvos policijos suvestinės, nors ir rodo pažeidimų augimą, tikrojo vaizdo neatskleidžia. Pareigūnų duomenimis, 2025 metais užfiksuoti 646 atvejai dėl netinkamų padangų (palyginimui: 2024 m. – 579, 2023 m. – 766).
Deja, Policijos disponuojamoje statistikoje yra kaupiami tik bendri duomenys apie nustatytus pažeidimus dėl netinkamo padangų naudojimo. Duomenys pagal transporto priemonių kategorijas nėra kaupiami, kadangi nusižengimų kvalifikavimui tokia detalizacija nėra būtina.
Papildomai pasiteiravus ar egzistuoja patvirtintas veiksmų algoritmas susidarius kritinėms situacijoms, Lietuvos policijos atstovai teigė, kad esant poreikiui policija informuoja kelio savininką, kelius prižiūrinčią tarnybą ar kitas atsakingas tarnybas, o veiksmų koordinavimas vykdomas atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir jos pobūdį.
Kuo sunkesnis, tuo geriau stoja?
Pasiteiravus Susisiekimo ministerijos kodėl Lietuvoje sunkiasvorei technikai nėra taikomas reikalavimas privalomai naudoti žiemines padangas, kaip tai yra transporto priemonėms, kurių svoris neviršija 3,5 tonos, ministerija pateikė stebinantį paaiškinimą.
„Krovininis transportas yra ženkliai didesnės masės (vilkiko su pakrauta puspriekabe sąstato bendra masė gali siekti 40 t), todėl jų padangos labiau prisispaudžia prie kelio dangos ir žymiai padidėja (pagerėja) sukibimas su kelio danga“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Papildomai pasiteiravus, ar ministerija šiuos teiginius galėtų pagrįsti moksliniais tyrimais, pagrindžiančių teiginį, kad 40 tonų masės sąstatas ant slidžios dangos kompensuoja oro sąlygoms netinkamų padangų naudojimą, ministerijos atstovai tik dar kartą pabrėžė, kad eismo sutrikimus lemia daugybė veiksnių – oras, reljefas, kiti vairuotojai – ir konstatavo: „Nėra pagrindo teigti, kad eismo sutrikimus lemia krovininis transportas“.
Nenori apkrauti vežėjų
Sprendimą nereikalauti žieminių padangų vilkikams Lietuvoje iš dalies lemia ekonominiai argumentai. Susisiekimo ministerijos vertinimu, griežtesnis reglamentavimas taptų papildoma našta transporto sektoriui ir galėtų neigiamai paveikti šalies vežėjų veiklą.
„Lietuva yra tranzito šalis. Įvedus griežtus specifinius reikalavimus krovininiam transportui, galiojančius tik mūsų šalyje, būtų sukeltas didelis administracinis ir ekonominis krūvis tarptautiniams vežėjams“, – teigia ministerijos atstovai.
Tačiau paklausus ar Susisiekimo ministerija yra skaičiavusi, kokius ekonominius nuostolius patiria tūkstančiai vėluojančių gyventojų, verslai ir pati valstybė, kai dėl kelių vilkikų paralyžiuojamos pagrindinės miesto arterijos – atsakyta nebuvo.
Vietoje to, ministerija pabrėžė, kad ekonominio poveikio vertinimas nėra vien Susisiekimo ministerijos kompetencijoje: „Tai – kompleksinis tarpinstitucinis klausimas, kuris reikalauja detalesnės analizės ir visapusiško įvertinimo“.
Skandinavijos pavyzdys – nepatogus
Susisiekimo ministerijai priminus Norvegijos ir Švedijos pavyzdžius – šalis, kurios net ir valdydamos milžiniškus tranzito srautus sugeba taikyti griežtus reikalavimus, Susisiekimo ministerijos atstovai pasirinko iškalbingą tylos taktiką.
Klausimas, kodėl Lietuva vengia sekti šių saugaus eismo lyderių pėdomis, liko be atsakymo, o vietoje to atsiųstame atsakyme buvo pabrėžiama, kad esą minimos problemos nėra nei sisteminės, nei dažnos, todėl ir poreikio griežtinti tvarką nėra.
Paklausus, kiek tiksliai spūsčių ar eismo įvykių kyla būtent dėl techniškai neparuoštų vilkikų kaltės, ministerijos atstovai pripažino, kad tokie duomenys arba nekaupiami, arba institucijai tiesiog nežinomi.
Problemos sprendimo būdas – sąmoningumas
Nors galiojantis teisinis reglamentavimas laikomas pakankamu, o naudojamos padangos vertinamos kaip tinkamos eksploatacijai, eismo sutrikimai žiemos sezono metu išlieka opi problema. Susisiekimo ministerijos atstovai situaciją siūlo spręsti ne griežtinant techninius reikalavimus transporto priemonėms, o taikant kompleksines priemones.
Svarbiausiomis kryptimis įvardijamas operatyvesnis kelių valymas bei intensyvesnis barstymas sudėtingomis oro sąlygomis. Taip pat didelis dėmesys skiriamas žmogiškajam faktoriui – ministerija pabrėžia vairuotojų edukacijos ir sąmoningumo svarbą, tikintis, kad tai padės sumažinti incidentų skaičių keliuose be papildomų ribojimų verslui.
Tačiau paklausus, ar apeliavimas į sąmoningumą nėra tylus pripažinimas, kad dabartiniai įstatymai neužtikrina saugumo, ministerija pridūrė: „Padangų naudojimo reikalavimai yra aiškiai reglamentuoti <...> todėl šiuo metu Susisiekimo ministerija nemato poreikio peržiūrėti ar griežtinti galiojančių nuostatų“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
