Įprastai, vairuotojai skuba kaltinti, pavyzdžiui, kelininkus, pabrėždami, kad juos eilinį kartą žiema užklupo netikėtai, bet ar tikrai dėl to reikėtų kaltinti tik juos? Galbūt problema slypi slypi vairuotojų (ne)pasirengime?
Sportinio vairavimo instruktorė ir lenktynininkė Aistė Perminaitė įsitikinusi, kad didžiausia problema yra ne pasikeitusios oro sąlygos ar kaip greitai kelininkai sugeba nuvalyti kelius. Ji mano, kad masinis chaosas gatvėse kyla dėl elementarios praktikos trūkumo.
„Vairuotojui, kuris moka valdyti automobilį ant slidžios dangos, žiema nekelia streso. Jis žino, kaip išvengti slydimo, o jam prasidėjus – veikia instinktyviai. Deja, daugumai vairuotojų šių žinių trūksta, todėl paprasčiausias sniegas tampa neįveikiamu iššūkiu“, – teigia A. Perminaitė.
Rekomenduoja išugdyti vieną svarbų įprotį
Vairavimas slidžia kelio danga visuomet reikalauja didesnio atidumo ir supratimo, kad važiuojant sausu asfaltu ir apsnigtu keliu automobilio elgesys skiriasi kaip diena ir naktis.
Pasiteiravus kokių veiksmų žiemą kelyje reikėtų vengti labiausiai, sportinio vairavimo instruktorė A. Perminaitė sako, kad vairuotojai turėtų keisti automobilio stabdymo įpročius.
„Pats pirmas veiksmas, kurį rekomenduočiau paversti įpročiu – tai stabdymas neblokuojant ratų. Dauguma vairuotojų, pamatę kliūtį ar vėlai sureagavę, instinktyviai kerta per stabdžius ir laiko pedalą įmynę iki dugno, tikėdamiesi, kad taip automobilis sustos greičiau“, – dažniausią scenarijų nupasakoja instruktorė.
Deja, realybėje įvyksta priešingai. Pasak ekspertės, toks elgesys užblokuoja ratus (arba priverčia ABS sistemą veikti ties galimybių riba), dėl ko automobilis pradeda slysti ir tampa visiškai nekontroliuojamas.
„Stabdant, ypač slidžiame kelyje, reikėtų stabdžio pedalą minti pulsuojant – t. y. kelis kartus greitai paspaudžiant ir atleidžiant. Tuomet ratai atgauna sukibimą su danga ir automobilis stabdo kur kas efektyviau“, – pataria A. Perminaitė.
Ką daryti, jeigu automobilis pradeda slysti?
Tai – vienas dažniausiai užduodamų ir daugiausiai diskusijų sukeliančių klausimų. Nors A. Perminaitė pabrėžia, kad universalios instrukcijos kiekvienai sekundei nėra ir veiksmai priklauso nuo konkrečių aplinkybių, ji išskiria scenarijų, kai automobilis slysta tiesiai į priekyje esančią kliūtį. Tokioje situacijoje instruktorė rekomenduoja nepasimesti ir derinti du veiksmus vienu metu.
„Visų pirma taikyčiau jau minėtą pulsuojantį stabdymo būdą (kelis kartus perspaudžiant pedalą), bet vien to neužtenka. Tuo pačiu metu būtina aktyviai dirbti vairu – kontroliuoti automobilio padėtį ir bandyti jį nukreipti tokia kryptimi, kad būtų išvengta smūgio į artėjantį objektą“, – aiškina lenktynininkė.
Ekspertės teigimu, būtent šis kompleksinis veiksmas – stabdymo efektyvumo išlaikymas ir manevravimas vienu metu – yra raktas į sėkmingą situacijos suvaldymą.
Klaida, kurią daro 90 proc. vairuotojų
A. Perminaitė taip pat pastebi, kad vairuotojai, atvykę į sportinio vairavimo pamokas, visuomet daro vieną ir tą pačią klaidą. Pasirodo, didžiausia problema – ne sudėtingų manevrų nežinojimas, o elementari rankų padėtis.
„Teisingas vairo laikymas – tai būna pirmoji pamoka, nuo kurios pradedu darbą su 90 proc. mokinių“, – atskleidžia instruktorė. Pasak ekspertės, kairė ranka visada turi būti ties 9 valanda, o dešinė – ties 3 valanda.
„Kai tik atsiranda teisingas vairo laikymas, automobilio kontrolė automatiškai pagerėja ir palengvėja. Vairuotojas tiesiog geriau jaučia automobilį ir gali greičiau reaguoti į besikeičiančią situaciją“, – bazinių įgūdžių svarbą akcentuoja A. Perminaitė.
Sportinio vairavimo instruktorė taip pat pabrėžia, kad reikėtų žiemą vengti automobilio stabdymo žeminant pavaras. A. Perminaitė siūlo šį metodą vertinti itin atsargiai, o kritinėse situacijose – jo atsisakyti. Pasak instruktorės, fizikos dėsniai čia veikia prieš vairuotoją.
„Stabdymas pavaromis tikrai nepadarys stabdymo efektyvaus. Priešingai – žeminant pavarą, staigiai sukyla variklio apsukos, o tai provokuoja agresyvesnį ratų sukimosi momentą“, – aiškina A. Perminaitė.
Staigus variklio sūkių šuolis gali lemti prastesnį padangų sukibimą su danga ar net išprovokuoti automobilio slydimą, kurio vairuotojas tuo metu visai nesitiki.
Geriausias vaistas – praktika
Pasak A. Perminaitės, užtikrintumas vairuojant bet kokiomis oro sąlygomis atsiranda ne iš niekur. Užuot ignoruojant problemą ir kaltinant tik aplinkinius, A. Perminaitė primygtinai rekomenduoja skirti laiko papildomoms automobilio kontrolės pamokoms.
„Tokias pamokas gali suteikti ne tik vairavimo mokyklų instruktoriai, bet ir profesionalūs lenktynininkai. Jie gali atskleisti dar platesnes žinias iš savo sportinės patirties, o susisiekti su jais šiais laikais itin paprasta – daugumą galima lengvai rasti ir suderinti pamokas per socialinius tinklus“, – pataria ekspertė.
Tačiau tiems, kurie nori tiesiog saugiai pajausti savo automobilio galimybes be instruktoriaus priežiūros, taip pat yra sprendimų. Svarbiausia – tai daryti ne viešame kelyje, o uždarose trasose ar specializuotuose renginiuose, kurie vyksta ištisus metus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
