Šaltasis metų laikotarpis automobiliams nėra lengvas. Žema temperatūra apsunkina variklio užvedimą, didina akumuliatoriaus apkrovą, o pradėjus važiuoti neįšilusiems mechanizmams tenka dirbti sudėtingesnėmis sąlygomis.
Ypač svarbios pirmosios minutės po užvedimo, kai variklio alyva dar šalta, o metalinės detalės nėra pasiekusios įprastos darbinės temperatūros.
Apie tai leidiniui „Jalopnik“ pasakojo A. Randolphas, variklių konstravimo bendrovės „ECR Engines“ technikos direktorius, turintis ilgametės darbo patirties „General Motors“ ir NASCAR lenktyninių variklių kūrimo srityje.
Kodėl šaltas variklis dėvisi greičiau?
Pasak A. Randolpho, žemoje temperatūroje variklio darbą apsunkina du tarpusavyje susiję veiksniai.
Pirmasis – variklio alyvos klampumas. Kuo žemesnė temperatūra, tuo alyva tirštesnė, todėl jai sunkiau tekėti siaurais tepimo kanalais.
Užvedus variklį alyvos siurblys pradeda tiekti alyvą judančioms detalėms, tačiau esant itin žemai temperatūrai gali prireikti daugiau laiko, kol susidaro tinkamos tepimo sąlygos.
Tai ypač aktualu alkūninio veleno guoliams ir kitoms didelę apkrovą patiriančioms detalėms. Jeigu tarp judančių metalinių paviršių nesusidaro pakankamas alyvos sluoksnis, padidėja trintis ir dėvėjimosi rizika.
Būtent todėl svarbu naudoti gamintojo nurodytos klampos variklio alyvą. Šiuolaikinės sintetinės alyvos pritaikytos darbui žemoje temperatūroje, tačiau ir jų savybės šaltyje keičiasi.
Antrasis veiksnys susijęs su metalų šiluminiu plėtimusi.
Daugelyje šiuolaikinių variklių naudojami aliuminio lydinių blokai, o alkūninis velenas gaminamas iš plieno. Šie metalai skirtingai reaguoja į temperatūros pokyčius.
Aliuminis šaldamas susitraukia labiau nei plienas, todėl itin žemoje temperatūroje gali sumažėti tarpai tarp kai kurių variklio detalių.
A. Randolphas atkreipia dėmesį, kad sumažėję guolių tarpai kartu su prastesnėmis tepimo sąlygomis didina mechaninių pažeidimų tikimybę.
Kiek laiko reikėtų šildyti variklį?
Specialisto teigimu, esant stipriam šalčiui, prieš pradedant važiuoti naudinga leisti varikliui trumpai padirbti tuščiąja eiga. Tačiau tai nereiškia, kad būtina stovėti tol, kol temperatūros rodyklė pasieks įprastą darbinę padėtį.
A. Randolphas aiškina, kad metalinės variklio detalės įšyla greičiau nei alyva ar aušinimo skystis. Todėl net ir per kelias minutes variklio viduje gali susidaryti palankesnės darbo sąlygos.
Pavyzdžiui, esant maždaug 20 laipsnių šalčiui, skysčiams sušilti iki 20 laipsnių temperatūros, jo vertinimu, gali prireikti maždaug keturių ar penkių minučių.
Ekspertas pabrėžia, kad kasdienėmis sąlygomis yra du priimtini būdai: leisti varikliui maždaug porą minučių padirbti laisva eiga arba pradėti važiuoti po 30–60 sekundžių, pirmuosius kilometrus įveikiant ramiai.
Daugelio šiuolaikinių automobilių gamintojų rekomendacijos artimesnės antrajam variantui. Pavyzdžiui, „Kia“ vairuotojams pataria nestovėti laukiant, kol variklis įšils, o pradėti važiuoti ir vengti staigaus greitėjimo ir stabdymo.
Ilgesnis variklio šildymas stovint taip pat nėra naudingas. Variklis dirbdamas laisva eiga šyla lėtai, naudoja degalus, o ilgą laiką veikiant nepalankiomis sąlygomis gali pablogėti cilindrų sienelių ir stūmoklių žiedų tepimas.
A. Randolphas atkreipia dėmesį, kad kasdien palikti automobilį šildytis 15 minučių ar ilgiau nėra reikalo.
Didžiausia klaida – stipriai apkrauti neįšilusį variklį
Nepriklausomai nuo to, kiek laiko variklis dirbo tuščiąja eiga, pirmuosius kilometrus reikėtų važiuoti ramiai. Neįšilusiam varikliui ypač nepalankus staigus greitėjimas, dideli sūkiai ir stipri apkrova važiuojant pernelyg žemais sūkiais.
Pastarasis atvejis taip pat svarbus. Kai vairuotojas važiuoja aukšta pavara ir stipriai spaudžia akceleratorių, varikliui tenka didelė apkrova, nors alkūninis velenas sukasi palyginti lėtai. Todėl geriausia palaikyti tolygius, vidutinius sūkius ir vengti staigių akceleratoriaus paspaudimų.
Važiuojant su nedidele apkrova variklis įšyla greičiau negu stovint vietoje. Be to, greičiau darbinę temperatūrą pasiekia ir išmetamųjų dujų valymo sistema.
Svarbu nepamiršti, kad aušinimo skysčio temperatūra ne visada parodo tikrąją variklio alyvos būklę. Net ir temperatūros rodyklei pasiekus įprastą padėtį, alyva dar gali būti nepakankamai įšilusi. Tai ypač aktualu žiemą važiuojant trumpus atstumus.
Dyzelinių automobilių savininkams – papildomas patarimas
Dyzeliniai varikliai šaltuoju metų laiku turi dar vieną ypatybę – jiems svarbus tinkamas pakaitinimo žvakių veikimas.
Skirtingai nei benzininiai varikliai, dyzeliniai degalus uždega suspausdami orą cilindre. Esant žemai temperatūrai, pakaitinimo žvakės padeda užtikrinti, kad dyzelinas lengviau užsiliepsnotų.
Senesnių dyzelinių automobilių vairuotojai, įjungę degimą, turėtų palaukti, kol prietaisų skydelyje užges pakaitinimo žvakių kontrolinė lemputė. Tik tada rekomenduojama sukti užvedimo raktelį į paleidimo padėtį.
Šiuolaikiniuose automobiliuose šį procesą paprastai valdo elektronika, todėl vairuotojui papildomų veiksmų atlikti nereikia. Pakaitinimo žvakės tam tikrą laiką gali veikti net ir užvedus variklį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
