Jį pažino visi, kurie myli džiazą. Grammy statulėlės laureatas grojo su tikromis legendomis: Milesu Davisu, Sonny Rollinsu, Herbie Hancocku, Chick Corea, Keithu Jarrettu ir Charlesu Lloydu. DeJohnette’as tapo žmogumi, kurio būgnai formavo modernųjį džiazo skambesį, rašo people.com.
Iš Čikagos gatvių – į pasaulio scenas
DeJohnette’as gimė 1942 m. rugpjūčio 9 d. Čikagoje. Jį augino mama ir senelė, kuri jį ir įvaikino. Būtent močiutė padovanojo jam pirmąjį instrumentą – spinetą. Muzikos pamokos prasidėjo, kai berniukui tebuvo penkeri.
Aistra džiazo ritmams užgimė ne tik namuose. Dėdė Roy Wood Sr. – garsus radijo diktorius ir džiazo DJ – vesdavosi jį į klubus pasiklausyti gyvos muzikos. Paauglystėje Jackas grojo rokenrolą, tačiau vienas įrašas pakeitė jo kelią: išgirdęs Ahmad Jamal albumą „At the Pershing: But Not for Me“, jis vėl įsimylėjo džiazą.
Būgnai į jo gyvenimą atėjo gana atsitiktinai – draugui palikus būgnų rinkinį rūsyje. Jackui pakako kelių kartų, kad suprastų, koks čia jo tikrasis balsas. 1966-aisiais, gavęs patarimą iš muzikos novatoriaus Muhal Richard Abrams, jis išvyko į Niujorką. Tai tapo didžios karjeros pradžia.
Šalia Mileso Daviso: „gilus ritmas“
Vos persikėlęs jis prisijungė prie Charleso Lloydo kvarteto, o po trejų metų sulaukė lemtingo skambučio. Milesas Davisas jį pakvietė groti kartu – tai tapo istorija. DeJohnette’as prisidėjo prie Daviso kultinio albumo „Bitches Brew“, revoliucionavusio džiazą.
Davisas savo memuaruose rašė, kad būgnininkas „suteikė gilų ritmą, kurį taip mėgau“.
Vėliau DeJohnette kūrė grupes „New Directions“, „Special Edition“ ir legendinį „Standards Trio“ su Keithu Jarrettu ir Gary Peacocku, pelnė kritikų pagarbą ir publikos meilę.
Jo kūrybinė drąsa neturėjo ribų: nuo avangardo iki roko eksperimentų, nuo meditacinių albumų iki virtuoziškų solo darbų. 2006 m. jo albumas „Peace Time“ laimėjo „Grammy“. 2015-aisiais jis sugrįžo į šaknis pasirodymu „Made in Chicago“.
Novatorius, palikęs neišdildomą ženklą
Už neįkainojamą indėlį į kultūrą DeJohnette 2012 m. buvo pripažintas Nacionalinio meno fondo džiazo meistru. Po ketverių metų jis grįžo prie pirmosios meilės – fortepijono – išleisdamas solo albumą „Return“.
Po žinios apie netektį būgnininkų bendruomenė suskubo reikšti užuojautą. „Ilsėkis ramybėje, MAESTRO. Mūsų širdys sudaužytos, bet pripildytos tuo, ką mums davėte“, rašė Vinnie Colaiuta.
„Sunku žodžiais apibūdinti, ką Jackas reiškė kaip muzikantas, novatorius ir žmogus“, pridūrė Antonio Sanchez.
Paliko šeimą ir milžinišką muzikinį palikimą
Jacką DeJohnette’ą pergyveno jo žmona Lydia, su kuria jis nugyveno 57 metus, ir dvi dukros Farah bei Minya. Muziko palikimas liks gyvas koncertų įrašuose, mokinių rankose ir kiekviename būgno dūžyje, kuriame girdisi laisvė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
