REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių sąjungos patriarchas Vytautas Landsbergis teigia manantis, kad savivaldos politikų lėšų naudojimo skandale pirminis uždavinys turėtų būti egzistuojančios pinigų naudojimo sistemos pertvarkymas, o ne pirmalaikiai Seimo rinkimai ar Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės atsistatydinimas. 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių sąjungos patriarchas Vytautas Landsbergis teigia manantis, kad savivaldos politikų lėšų naudojimo skandale pirminis uždavinys turėtų būti egzistuojančios pinigų naudojimo sistemos pertvarkymas, o ne pirmalaikiai Seimo rinkimai ar Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės atsistatydinimas. 

REKLAMA

Kaip žinoma, reaguodami į Lietuvoje prasidėjusias diskusijas dėl savivaldos politikams skirtų lėšų naudojimo valdantieji konservatoriai nusprendė siūlyti surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, o jeigu Seimas tam nepritars – tuomet I. Šimonytės ministrų kabinetas ketina pasitraukti po NATO vadovų susitikimo liepos 11-12 dienomis. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė šio skandalo įkarštyje nusprendė trauktis, o finansų ministrė Gintarė Skaistė, kuri net neturėdama teisės vairuoti pylėsi kurą – grąžinti dalį lėšų Kauno miesto savivaldybei. 

Užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis argumentuoja, kad įtartinas savivaldos lėšų naudojimas apima visą politinę sistemą, daugelis politikų prieš karjerą nacionalinėje politikoje buvo savivaldybių tarybų nariai, todėl esą reikia iš visuomenės gauti naują mandatą, kad būtų galima formuoti naują Vyriausybę. 

REKLAMA
REKLAMA

„Aš manau, kad viskas tai nėra taip vienareikšmiška. Pasiūlymas pirmiausia yra sutvarkyti sistemą. Tai nėra pasiūlymas paleisti Seimą. Yra pasiūlymas sutvarkyti problemą. Apie tai kaip tik reikia daugiausia kalbėti“, – portalui tv3.lt sakė V. Landsbergis. 

REKLAMA

Pasak patriarcho, jis girdėjęs, kad kanceliarijai, ryšiams ir kurui naudojamų lėšų sistemą pertvarkysiantys įstatymų projektai turėtų atsirasti maždaug per savaitę, o kai kurie įstatymų pataisymai buvo inicijuoti jau anksčiau. 

„Reikia kuo greičiau užbaigti tą darbą, kad pasiūlymai atsirastų Seimo darbotvarkėje. Tada būtų racionalus energijos eikvojimas. Dabar šiek tiek nukreipta viskas, kaip čia bus su valdžia. O kaip bus iš viso? Ar ir toliau bus tokia tvarka? Ar reikalinga nauja valdžia tam, kad būtų padaryta tvarka? Ar tą gali padaryti dabartinė valdžia ir dabartinis Seimas? Galbūt kai vyks NATO viršūnių susitikimas, viskas bus išspręsta? Tada liks tik klausimas, ką reikia bausti. Ar reikia visą Seimą bausti? Dabartinį Seimą? Ar valstybė turi save nubausti už tai, kad joje buvo betvarkė ir dabar turi visi be valdžios būti? Ar tai tinkama bausmė pačiai valstybei? Tokių klausimų yra daug“, – teigė V. Landsbergis. 

REKLAMA
REKLAMA

Anot pašnekovo, viešuose svarstymuose sudėliota nelabai teisinga hierarchija: svarbiausia dabar išspręsti lėšų naudojimo problemą įstatymų lygmeniu.

Paklaustas, ar tikrai reikia į viską reaguoti taip karštai, atsistatydinti visai Vyriausybei, kai įtarimai dėl lėšų naudojimo pateikiami ne visam kabinetui, o trims ministrams, V. Landsbergis atsakė trumpai: „Man irgi taip neatrodo“. 

Politikos patriarchas taip pat siūlė tiems, kurie kuria viešąją nuomonę, pagalvoti apie savo indėlį „į tą didžiulę įtampą“. Paklaustas, ar šiuo atveju jis kalba apie žurnalistą Andrių Tapiną, kuris pirmasis ir pradėjo domėtis savivaldos politikams skirtų kanceliarinių lėšų naudojimu, pašnekovas teigė mintyse turintis „visus tuos, kurie tiesiog nesitveria, kokių labiau kaltinančių, skaudesnių, didesnio pasityčiojimo žodžių atrasti Lietuvos valdžiai“. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Šita patyčių puota yra labai nemaloni“, – teigė politikos patriarchas. 

„Aš matau komentatorius, racionalius anksčiau komentatorius. Visiems tokia proga ne tik aštrialiežuviauti, bet pirmiausia pulti ir niekinti dabartinę iš tikrųjų sunkiai dirbančią valdžią. Tai nėra veltėdžių gauja, kuri minta ir punta iš viešųjų pinigų. O sukuriamas toks paveikslėlis“, – sakė V. Landsbergis. 

„Aš tame posėdyje, kur buvo sprendžiama, panašiai siūliau, kad reikia pirmiausia sutvarkyti padėtį, o ne užsiimti baudimu. Tuo labiau, kai baudžiama valstybė“, – pridūrė konservatorių patriarchas. 

REKLAMA

Pasak V. Landsbergio, prezidiumo posėdyje, kuriame buvo sprendžiama, kaip reaguoti į susidariusią situaciją, jis siūlė neakcentuoti tiesiogiai su pagrindine problema nesusijusių sprendimų. Šiuo atveju kalbama apie pirmalaikių rinkimų skelbimą ar Vyriausybės atsistatydinimą. 

„Aš siūliau, kad nebūtų akcentuojami šitie politikams, ypatingai opoziciniams politikams, galbūt mūsų šalies nedraugams labai įdomūs dalykai, kas čia su ta valstybe toliau dėsis visoje jos valdymo ir tvarkymosi erdvėje. Man atrodo, kad per didelis akcentas yra į saviplaką“, – teigė V. Landsbergis. 

Pasiteiravus, kuriuose veiksmuose regi saviplaką, jis minėjo požiūrį, jog dėl savivaldos politikų nuodėmių kalta yra dabartinė valdžia Seimo ir Vyriausybės lygmenyje. Paklaustas, kodėl tuomet G. Landsbergis su I. Šimonyte taip karštakošiškai elgiasi, V. Landsbergis sakė, jog į klausimą „kodėl“ telpa daug sudedamųjų dalių, o tarp jų yra ir „viešoje erdvėje sukurta patyčių ir nepakantumo atmosfera“.

REKLAMA

„Mes girdime balsų ir žmonių atsiliepimų susirinkimuose, kurie nepritaria, kad reikia save nubausti. Tai sisteminis dalykas, ši sisteminė yda eina per dešimtmečius. Kas turi pašalinti tą ydą ir ištaisyti padėtį? Ar ta Vyriausybė, kuri yra darbinga ir per visas pandemijas, karo situacijoje veža tokį sunkų vežimą, ar kokia nors nauja, nežinoma (Vyriausybė) gal pabandys ką nors daryti? Man atrodo, čia ne visai teisingai hierarchiškai sustatyti uždaviniai. Pirmoje vietoje yra tvarkos įvedimas toje srityje, o netvarka turi ilgas šaknis ir tradicijas. Žinoma, iš sovietmečio ateina ta pažiūra, kad viešieji pinigai – tai yra kažkieno, ir iš jų galima imti, ypač jeigu nėra reikalavimo labai už juos atsiskaityti kiekvieno cento tikslumu“, – teigė politikas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pagal Lietuvos įstatymus, savivaldybių tarybų narių darbas apmokamas tik už savivaldybių tarybų ir komitetų ar komisijų posėdžius, o tokių posėdžių nėra itin daug, todėl bendras atlygis nėra didelis. Bet tai yra dažna daugelio valstybių praktika, nes šios pareigos yra pusiau visuomeninės – tarybų nariai paprastai turi kitus tiesioginius darbus. 

Tačiau kiekviena savivaldybė gali nusistatyti pinigų sumą per mėnesį, kuri skiriama su tarybos nario veikla susijusių išlaidų kompensavimui. Šie pinigai gali būti naudojami atsiskaitytinai, kas reiškia, kad reikia pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, bet žurnalisto A. Tapino tyrimas parodė, kad daugumos savivaldybių tarybų nariai labai dažnai pinigus taško į kairę ir į dešinę, pristatydami ne tik savo, bet ir galimai kitų asmenų čekius. 

REKLAMA

Remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis, Plungės rajono savivaldybėje išmokos siekia vos iki 43 eurų, Kazlų Rūdos ir Raseinių savivaldybėse – iki 50 eurų, Šalčininkuose – iki 70 eurų vienam tarybos nariui per mėnesį, bet, pavyzdžiui, Kauno mieste ši suma siekia 1072 eurus, o Kauno rajone – 1018 eurų. Be to, dauguma savivaldybių viešai neskelbia apie lėšų kompensavimą tarybos nariams ir patį reglamentavimą supranta labai įvairiai. 

Kauno mieste galiojo išskirtinė tvarka, kai kompensacijos už tarybos nario išlaidas transportui, ryšiams ar kanceliarinėms išlaidoms būdavo pervedamos iš anksto, o tarybos nariai laisva forma centas į centrą surašydavo, kiek pinigų ir kam išleido, bet nepagrįsdavo išlaidų jokiais dokumentais. 

REKLAMA

Ši krizė palietė iš esmės visų partijų politikus, bet taikinyje atsidūrė ir trys ministrai: švietimo ir mokslo ministrė J. Šiugždinienė, finansų ministrė G. Skaistė bei kultūros ministras S. Kairys. Visi jie yra dirbę Kauno miesto savivaldybės taryboje, kurioje su kompensacijomis buvo elgiamasi ypač laisvai. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė Kauno miesto tarybos nario pareigas ėjo 2019-2020 m. Politikė įsisavino beveik 14 tūkst. eurų ir negalėjo pagrįsti šių išlaidų, o kompensacijos už transportą karantino metu buvo įtartinai didelės.

Finansų ministrė G. Skaistė Kauno miesto taryboje dirbo 2007-2016 m. Remiantis politikės deklaracijomis, išlaidas už kurą ji patyrė net tada, kai dėl vairavimo apsvaigusi buvo praradusi vairuotojo pažymėjimą. Bet ši ministrė pasirinko atsiprašyti grąžinti į Kauno miesto savivaldybės biudžetą apie 14 tūkst. eurų, nes tokios sumos negali pagrįsti jokiais elektroninės bankininkystės ar kitais dokumentais. 

Liberalų sąjūdžio į Vyriausybę deleguotas kultūros ministras Simonas Kairys Kauno miesto tarybos nariu buvo 2011-2015 m., o 2015-2020 m. buvo Kauno miesto vicemeras ir paskui mero patarėjas. Jo išlaidos kol kas nebuvo detalizuotos.

Konservatoriai valdzioj tai nelaimes Lietuvoj!!!
Bjauriausia šioje savivaldybių lėšų grobimo istorijoje yra melas. Melas išplėstomis akimis tiesiai į telekameras! Tuomet supranti, kad anie pasilaiko sau teisę visus kitus laikyti ūkio gyvuliais. Fu.
Seneli, per vėlu. Anūkas jau tik savo kelnytes priteršė…Pamatėm, kad ir Šimonytė pasityčiojo iš švietimo bendruomenės!
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų