REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vos gausiau ir ilgiau palyja, dalies pakaunės gyventojų namai ir aplinka skęsta. Žmonės saugodami savo turtą ir nepaisydami baudų daro pažeidimus. Jie lietaus vandenį leidžia į buitinių nuotekų tinklus, mat tokių paviršinių sparčiai besiplečiančiame Kauno rajone daug kur tiesiog nėra.

Vos gausiau ir ilgiau palyja, dalies pakaunės gyventojų namai ir aplinka skęsta. Žmonės saugodami savo turtą ir nepaisydami baudų daro pažeidimus. Jie lietaus vandenį leidžia į buitinių nuotekų tinklus, mat tokių paviršinių sparčiai besiplečiančiame Kauno rajone daug kur tiesiog nėra.

REKLAMA

Pažliugę pievos ir apsemtos namų prieigos – tokie vaizdai pakaunėje kartojasi kone po kiekvieno ilgo ir gausaus lietaus. Deja, paviršinių nuotekų tinklų čia daug kur nėra. Tad kad lietaus ar sniego tirpsmo vanduo nepaskandintų turto – gyventojai griebiasi net pažeidimų.

„Liūčių ir pavasarinio polaidžio metu, mūsų tinklai, eksploatuojami įmonės „Kauno vandenys“, paskęsta nuo paviršinio vandens. Gyventojai suleido nuotekas į mūsų buitinių nuotekų tinklus“, – teigia „Kauno vandenys“ technikos direktorius Darius Gražys.

Taip lietaus vanduo kliokia tiesiai į bendrovės „Kauno vandenys“ buitinių nuotekų ir kanalizacijos šulinius. O tada jau aliarmo signalai įsijungia įmonės siurblinėse, užtvindytose per dideliu vandens kiekiu. Siurblinės, gavusios didžiulį papildomą nuotekų kiekį, tiesiog nepajėgia jo apdoroti.

REKLAMA
REKLAMA

„Jis būtų 4–5 metrai žemiau nei dabar yra“, – sako „Kauno vandenys“ inžinierius Evaldas Andruška.

Be poilsio daugelyje siurblinių veikia ir abu siurbliai. Specialistai sako, padėtis grėsminga – didėja sąnaudos, įrenginiai gali sugesti.

REKLAMA

„Siurblinė suprojektuota dirbt vienu siurbliu normaliu režimu, antras siurblys montuojamas atsargai. Jeigu sugenda vienas siurblys, įsijungia antras, o tą pirmą išvežam remontui. O šiuo metu dirba du siurbliai kelias savaites nesustodami“, – aiškina E. Andruška.

Įmonės „Kauno vandenys“ atstovai fiksuoja ne tik atidaromus šulinius, bet ir sugadintus dangčius ar net išmuštas skyles betoninių šulinių šonuose, o nuotekų grioviai tiesiog užpilami.

„Visi tinklai, kuriuos mes projektavom, statėm ar statė gyventojai savo lėšomis, jie buvo skirti buitinių nuotekų kiekiui, jie neturi sugerti to paviršinio ar lietaus vandens“, – sako D. Gražys.

REKLAMA
REKLAMA

Nors tokiems pažeidėjams gresia baudos, bent kol kas jomis tramdyti gyventojų specialistai neketina, esą naujakuriai tapę situacijos įkaitais. Dažnai nusiperka namus net nežinodami, kad statytojai neįrengę lietaus nubėgimo sistemų.

„Nes išduodami prisijungimo sąlygas visada rašome, lietaus ir drenažo vandens leisti į buitinių nuotekų tinklus draudžiama, tai draudžia vandentvarkos taisyklės. Tas turi būti žmonėms suprantama, bet žmonės pirkdami naują būstą neįsitikina, ar viskas tvarkoje“, – kalba D. Gražys.

Paviršinių nuotekų sistemas Kauno rajone prižiūri „Giraitės vandenys“. Įmonės vadovas sako, kiek pajėgia rekonstruoja senus ar tiesia naujus tinklus – tokių turi apie 300 km. Tačiau dėl didžiulio statybų bumo pakaunėje nutiesti naujus vamzdynus nėra nei pinigų, nei pajėgumų, o statytojai ilgą laiką tuo nesirūpino.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dar reikalinga įrengti, išvystyti dar bent 300 km, tai pagelbėja ir 2020 metais priimtas savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris įpareigoja nekilnojamojo turto vystytojus išvystyti paviršinių nuotekų tinklus, kur anksčiau galbūt pataupydavo ir įrengdavo netinkamai ar tiesiog neįrengdavo“, – sako „Giraitės vandenys“ direktorius Andrius Dzevyžis.

„Giraitės vandenys“ iki šiol negalėjo pasinaudoti ir Europos Sąjungos struktūrine parama. Mat ten nebuvo lėšų paviršinių nuotekų sistemų tiesimui gyvenvietėse, kurios turi mažiau kaip 20 tūkstančių gyventojų. Tad pinigų įmonė skiria kiek išgali.

„Bendrai tinklų priežiūrai įmonė skiria apie 100 tūkstančių kasmet, jų priežiūra, smėlio sąnašų išplovimas“, – sako A. Dzevyžis.

REKLAMA

Sudėtingą situaciją stebi ir Kauno rajono savivaldybė.

„Mes 2022 metais suplanavę apie 1 milijoną eurų investicijų tiek į Užliedžių seniūniją, Garliavos ir apylinkių. Keletą metų Kelių ir transporto skyrius, vykdydamas kelių plėtrą, į savo projektus įsitraukia ir paviršinių nuotekų tinklų plėtrą“, – teigia Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė.

Tačiau esą norint nutiesti paviršinių nuotekų tinklus bent tankiausiai gyvenamose pakaunės teritorijose, reikia dešimčių milijonų eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų