Lindstrom pavadino Andreseną „drąsiu“ žmogumi už tai, kad jis pasidalijo savo gyvenimo sunkumais su visuomene, rašo dailymail.com.
„Tai ypatinga situacija, kai tiek daug metų praleidi kartu. Nors žinojau, kad jis serga, vis tiek jaučiu tam tikrą nusivylimą“, – sakė ji.
Šlovė atnešė ir skausmą
Bjornas Andresenas pasaulinę šlovę pelnė būdamas vos 15 metų. Tuomet jį atrado vienas garsiausių Italijos režisierių Luchino Visconti, ieškojęs idealaus paauglio vaidmeniui filme „Mirtis Venecijoje“ (1971 m.). Tadzio personažas, kurį įkūnijo Bjornas, tapo kompozitoriaus Gustavo von Ašembacho apsėdimo objektu kino istorijoje.
Šis vaidmuo išgarsino Andreseną visame pasaulyje ir jam prilipo epitetas „gražiausias berniukas pasaulyje“. Tačiau šlovė turėjo ir labai tamsią pusę. Andresenas yra pasakojęs, kad po premjeros Visconti jį nusivedė į gėjų klubą su vyrų kompanija.
„Filmavimo metu neturėjau jokių problemų. Bet kai viskas baigėsi, jaučiausi kaip mėsos gabalas, mestas vilkams. Fiziškai man nieko neatsitiko, bet vis tiek buvo labai nemalonu“, – 2021 m. laikraščiui „Expressen“ sakė jis, pridurdamas, kad režisierius, jo manymu, tikrino, ar jis nėra gėjus.
Jis atviravo gėręs alkoholį „tik tam, kad viską užblokuotų“, o netrukus tapo ne tik sekso simboliu, bet ir – kai kam – gėjų ikona, ko visai nesiekė.
Seksualizacija ir išnaudojimas
Po filmo jis buvo užverstas gerbėjų laiškais iš apsėstų paauglių ir suaugusių vyrų. Andresenas kritikavo Visconti, kuris, jo žodžiais, „išnaudojo jo išvaizdą ir seksualizavo jį, kad filmą paverstų sensacija, o paskui išmetė jį vilkams“.
Toks statusas tapo sunkiu akmeniu ant jo pečių. Šlovė jį užgožė visam gyvenimui.
Kelionėje į Japoniją jis buvo skatinamas vartoti narkotikus, kad scenoje jaustųsi drąsiau. Praėjus penkiems dešimtmečiams po Tadzio vaidmens, jis gyveno santykinėje nežinomybėje, lydimas didelio liūdesio ir psichinės sveikatos problemų.
Sunkūs gyvenimo metai
2021 m. žiniasklaida rašė, kad aktorius gyveno vienas apleistame bute, rūkė cigaretę po cigaretės, konfliktavo su kartais sugrįžtančia drauge ir turėjo problemų su nuomotoju dėl paliktos įjungtos dujinės viryklės.
Vizualiai jis visiškai nebepriminė žurnalo viršelių „stebuklo“: veidą dengė nikotinu ištepta barzda, ilgus baltus plaukus jis nešiojo palaidus.
Skaudi šeimos drama
Gimęs 1955 m. sausio 26 d. Stokholme, jis nuo mažens patyrė netektį – būdamas dešimties neteko motinos, kuri nusižudė. Apie tėvą nieko nežinojo. Močiutė skatino jį tapti aktoriumi, nors pats Bjornas svajojo apie muziką.
Vėliau jis sukūrė šeimą su poete Suzanna Roman, su kuria 1984 m. susilaukė dukters Robine. Tačiau jų sūnus Elvin mirė būdamas vos devynių mėnesių. Tai visiškai sudaužė aktoriaus pasaulį.
„Jų diagnozė – staigi kūdikių mirtis. Mano diagnozė – meilės trūkumas“, – sakė jis dokumentiniame filme. Jis kaltino save ir įpuolė į depresiją bei priklausomybes.
Ilgi metai šešėlyje
Po šio smūgio Bjornas praktiškai dingo iš viešumos. 2003 m. jo atvaizdas netikėtai pasirodė ant knygos „Beautiful Boy“ viršelio – be jo leidimo. Tai dar kartą priminė apie suaugusiųjų geismą jaunuoliams, kurį jis laikė „niekuo žaviu“.
2019 m. jis sugrįžo į didžiuosius ekranus – atliko vaidmenį Ari Asterio siaubo filme „Midsommar“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
