• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tupinėjimas ant kibiro Kauno areštinėje

Ramutė PEČELIŪNIENĖ

Kaunietis Algirdas Rolandas Čepulis (34 m.), šiuo metu atliekantis bausmę Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, dėl blogų laikymo sąlygų padavė į teismą Kauno miesto VPK areštinę ir prašė priteisti 100 000 litų dydžio kompensaciją moralinei žalai atlyginti. Deja, Kauno apygardos administracinis teismas šį ieškinį atmetė. Motyvas - nėra įrodymų, kad būtų pažeistos A. R. Čepulio teisės dėl areštinės pareigūnų piktnaudžiavimo savo padėtimi ar šiurkštaus elgesio.

REKLAMA
REKLAMA

Areštinės rūsiuose - 110 parų

2000-ųjų vasario 28 dieną įtariamą plėšimais A. R. Čepulį sulaikė Jonavos policijos komisariato pareigūnai. Kovo 3-iąją vyras buvo pervežtas į Kauno miesto VPK areštinę. Nuo tos dienos iki 2001 metų rugpjūčio 31-osios Kauno areštinėje kalinamasis buvo laikomas net 23 kartus - iš viso 110 parų. Ilgiausiai nepertraukiamai areštinėje įtariamasis praleido 11 dienų. Tiktai už metų, t. y. 2001-ųjų birželio 19 dieną, įvyko pirmasis teismo posėdis. Liepos 4-ąją A. R. Čepulis buvo nuteistas kalėti ketverius metus, tačiau pritaikius amnestiją bausmė sumažinta iki dvejų metų ir 4 mėnesių.

REKLAMA

Skundai dėl blogų sąlygų

Dar būdamas suimtas A. R. Čepulis ėmė priekaištauti areštinės vadovams dėl blogų laikymo sąlygų. Jis parašė daugybe skundų įvairioms instancijoms ir pareigūnams, kreipėsi net į prezidentą. Suimtasis skundėsi blogomis areštinės sąlygomis, neatitinkančiomis Areštinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, ne kartą priminė, jog Kauno miesto VPK areštinė įrengta rūsyje (o tai labiausiai prieštarauja įstatymams), yra perpildyta, nėra normalaus apšvietimo, neįrengtos kriauklės (tenka praustis iš čiaupo, įrengto virš unitazo), prasta ventiliacija, kalinamieji neturi galimybės pasivaikščioti gryname ore, tardymo veiksmai atliekami koridoriuje, o ne tam pritaikytose patalpose. A. R. Čepulis piktinosi ir ištisiniais gultais, kurie vadinami "pakeltomis grindimis", ir t. t. Vyras tvirtino, jog tokios sąlygos žemina kalinamųjų žmogiškąjį orumą. Kadangi į parašytus skundus gauti oficialūs atsakymai netenkino, kalinamasis kreipėsi į teismą.

REKLAMA
REKLAMA

Norėjo milijono...

Šių eilučių autorei A. R. Čepulis aiškino iš pradžių norėjęs pateikti milijono litų dydžio ieškinį, tačiau atsižvelgęs į sunkią Lietuvos ekonominę padėtį šią sumą sumažino iki 100 000 litų. Šiuo metu nuteistasis ruošiasi apskųsti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą. Jeigu jis nebus pakeistas, ieškovas neatmeta galimybės, jog ateityje gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. A. R. Čepulis pripažino, jog būnant įkalinimo įstaigoje bylinėtis yra nepaprastai sunku. Jam teko gerokai pasistengti, kol ieškininį pareiškimą pagaliau ėmėsi nagrinėti teismas, prireikė ne kartą įrodinėti savo reikalavimų pagrįstumą. A. R. Čepulis įsitikinęs, jog vien todėl, kad bandė ieškoti teisybės, jis buvo įrašytas į linkusiųjų pabėgti bei žudytis sąrašą. Nuteistasis mano, jog dėl to teismui buvo pateikta ir neigiamai jį charakterizuojanti medžiaga. Su esama situacija negalįs susitaikyti ieškovas domisi, kodėl Kauno miesto VPK areštinės vadovai nesigilina, jog jie patys verčiami pažeidinėti įstatymus, Vyriausybės priimtus aktus. "Dėl ko tuomet šie įstatymai leidžiami?" - stebėjosi ieškovas... Jo nuomone, juk jeigu žmogus pažeidė įstatymą, už tai skiriama bausmė. Dėl to A. R. Čepulis net nebando ginčytis, tačiau valstybė privalo užtikrinti normalias kardomojo kalinimo ir bausmės atlikimo sąlygas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Skundai pasitvirtino

Kauno VPK Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Areštinės ir konvojavimo poskyrio komisaras inspektorius Vaidas Bieleckas negalėjo nesutikti su tuo, ką savo skunduose nurodė A. R. Čepulis. Tirdami ieškovo skundą Seimo kontrolieriai, SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centro atstovai tikrino Kauno miesto VPK areštinę. Buvo nustatyta, jog čia nėra pasivaikščiojimų kiemo, pasimatymų ir tardymo patalpų, nepakanka ploto (areštinėje tuo metu buvo laikomi 78 suimtieji, nors čia įrengtos tik 58 vietos), kamerose įrengti ištisiniai gultai, nėra minkšto inventoriaus (patalynės), natūralaus apšvietimo, o dirbtinis neatitinka normų. Bloga sienų ir lubų būklė, jos pajuodusios, grindų dažai nutrinti, gruoblėto tinko sienų danga apie sanitarinį mazgą labai užteršta.

REKLAMA

Nors Kauno VPK komisaras buvo įpareigotas panaikinti šiuos trūkumus (tai buvo padaryta), tačiau kartu ESSC pasiūlė Policijos departamentui atkreipti dėmesį į tai, jog ši areštinė neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Kauno VPK ne kartą kreipėsi į Kauno apskrities vadovus, merą, Policijos departamentą, kad būtų skirta lėšų areštinei rekonstruoti, tačiau visąlaik gaudavo neigiamus atsakymus.

REKLAMA

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos buvo prašyta perkelti areštinę į statomą tardymo izoliatoriaus pastatą Kaune, Mickevičiaus gatvėje, arba rekonstruoti esamos areštinės patalpas, tačiau buvęs minėto departamento direktorius Jonas Blaževičius šiam pasiūlymui nepritarė. V. Bieleckas išreiškė viltį, jog vienoje Vyriausybės programų, kurią turėtų perengti Policijos departamento darbo grupė, numatyta pagerinti asmenų, laikomų areštinėse, sąlygas iki 2004 metų. Taigi laiko dar yra, kalinamiesiems teks pakentėti...

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

KGB rūmai

Ne tik su Kauno, bet ir su kitų Lietuvos areštinių padėtimi gerai susipažinusi Seimo kontrolierė Leonarda Kuodienė Kauno areštinę pavadino KGB rūmais, kuriuose per 12 metų (nuo Nepriklausomybės atkūrimo) padėtis visiškai nepasikeitė, išskyrus koridorių, kuriame vykdoma suimtųjų apklausa.

- Kokia yra valstybės politika, jeigu neapsisprendžiama, ar reikia tas patalpas remontuoti, rekonstruoti, ar ne, jeigu kalbama apie žmogaus sveikatą ir apie žmogiškąjį orumą žeminančias sąlygas? - retoriškai klausė parlamento atstovė.

REKLAMA

Jos nuomone, jeigu jau suvaržoma asmens laisvė, tai valstybė turi užtikrinti tam tikras sąlygas, kaip jį išlaikyti. Nors pagal įstatymą suimtam asmeniui per parą turėtų būti suteikiama viena valanda gryno oro, tačiau iš tiesų šviežio oro jis neretai neįkvepia 7-10 parų. Ar nežemina suimtojo žmogiškojo orumo tai, kad jis prie visų turi "tūpti ant kibiro?" Panašių klausimų būtų galima pateikti žymiai daugiau... Nors ir buvo labai prieštarauta, šiuo metu maksimalus arešto terminas pratęstas iki 15 parų. Ką reiškia tokiomis sąlygomis praleisti pusę mėnesio be gryno oro, šviesos ir be elementariausių, jokiu būdu ne komfortiškų gyvenimo sąlygų? Juolab jog tuo metu dar būna visiškai neaišku, ar žmogus yra kaltas, ar įvykdęs nusikaltimą - dar tiktai vyksta aiškinimosi procesas. Be to, areštinės sąlygos turėtų skirtis nuo kalėjimo ir kolonijų sąlygų, tačiau dabar jos yra pačios blogiausios.

REKLAMA

Nuvertinamas policijos darbas

Areštinėse, kaip ir kolonijose, egzistuoja kastos. Deja, jų panaikinti nesugebama, na, o tokios sąlygos tik dar labiau sustiprina galimybes joms egzistuoti. Dėl to neretai susiklosto netgi sveikatai ar gyvybei pavojingų situacijų. Seimo kontrolierė minėjo atvejus, kuomet suimtieji buvo apiplikinti karštu vandeniu ar nukentėję kitokiais būdais. Jos nuomone, žmogus turėtų suvokti bausmės neišvengiamumą ir pasitikėti valstybe. Deja, dabartinė situacija šį pasitikėjimą griauna.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Areštinėse nėra normalių sąlygų ne tik asmenims, kuriuos valstybė sulaikė už įstatymų pažeidimus, bet ir čia dirbantiems policijos pareigūnams. Kaipgi tuomet valstybė rūpinasi jai tarnaujančiais darbuotojais? E. Kuodienės teigimu, šioje situacijoje labiausiai nuvertinamas policijos darbas.

Gali nukentėti pati valstybė

Apie šias problemas Seimo kontrolieriai nuolat, nuo 1999 metų, rašo savo ataskaitose, sprendimuose, bet niekas nesikeičia. Eilinis policininkas ar areštinės vadovas nieko negali padaryti - situaciją galima pakeisti tiktai vykdomosios valdžios sprendimu. E. Kuodienės duomenimis, iš 46 Lietuvoje veikiančių areštinių 24 įrengtos rūsiuose ir pusrūsiuose. Jos jau seniai neatitinka higienos normų reikalavimų. Todėl nenuostabu, jog Seimo kontrolieriai gauna labai daug skundų iš areštuotųjų. Seimo narė bijo dėl to, kad jei kalinamasis įrodytų, kad jis laikomas visiškai netinkamomis sąlygomis, valstybė gali labai nukentėti. Ji yra priėmusi įsipareigojimus, pasirašiusi ir ratifikavusi įvairias sutartis bei konvencijas, vadinasi, privalo jomis vadovautis ir jas vykdyti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų