Apie tai, kokie požymiai išduoda, kad organizme gali būti kirmėlių ir kaip to išvengti, naujienų portalui tv3.lt papasakojo Vilniaus Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Audronė Marcinkutė.
Užsikrečiama aplinkoje ir per maistą
Nors šiandieninėje visuomenėje gyvenimo kokybė ir buitis yra pagerėjusi, nereikėtų pamiršti, kad aplink mus vis dar yra įvairių parazitų. Gydytojos teigimu, kirmėlinės invazijos nėra labai dažnas reiškinys, tačiau jomis galima užsikrėsti poilsiaujant gamtoje ar valgant nesaugų maistą.
„Kirmėlėmis dažniausiai užsikrečiama aplinkoje, pavyzdžiui, valgant ant žemės gulinčias neplautas daržoves, uogas. Pasitaiko, kad žmonės valgo pienių galvutes, zuikio kopūstus, užaugintas savas daržoves.
Parazitiniai susirgimai galimi ir maudantis, bet ne Lietuvoje. Dažniausiai jais užsikrečia keliautojai tropiniuose-subtropiniuose kraštuose“, – aiškina A. Marcinkutė.
Specialistė priduria, kad žmonės daugelio parazitinių ligų perduoti vienas kitam negali. Tačiau vienas iš susirgimų, plintančių kontaktiniu būdu, yra užsikrėtimas spalinėmis kirmėlėmis.
„Ši invazija labiausiai paplitusi vaikų tarpe. Labai svarbu rytinė asmens higiena ir prausimasis, nes parazitas nekeičia šeimininko ir parazituoja žarnyne. Nakties metu iššliaužusios patelės perianalinėse raukšlėse išskiria kiaušinėlius, kurie subręsta per 2–3 valandas ir gali kasantis patekti į burną ir vėl pradėti naują biologinį ciklą.
Noriu pabrėžti, kad invazijos valdyme ir gydyme svarbiausia asmens higiena, o ne profilaktinis, patogus antihelmintikų vartojimas“, – komentuoja pašnekovė.
Parazitus išduodantys požymiai
Vienas dažniausiai sutinkamų parazitų yra askaridės, kurios, pasak A. Marcinkutės gali sukelti parazitofobiją. Dažniausiai žmogaus organizme parazituoja pavieniai askaridžių kirminai. Tai, gydytojos teigimu, nesukelia jokių simptomų, nebent nemalonias emocijas, kai pastebima iš žarnyno su išmatomis pasišalinusi kirmėlė.
„Tuo liga ir baigiasi. Tačiau tokia patirtis neretai žmogui sukelia emocijų proveržį ar baimę, todėl kartais pacientams tenka skirti raminamųjų mikstūras. Siekiant išvengti parazitofobijos svarbu, kad gydytojas pacientui paaiškintų apie parazitų biologinį ciklą, užsikrėtimo riziką, simptomus.
Reikėtų žinoti, kad tik ypatingai retais atvejais pasitaiko askaridžių kirminų kamščiai žarnyne su didesne kaip 25–50 kirminų invazija, provokuojančia nepraeinamumo požymius. Noriu pabrėžti, kad žmogus žmogui askaridžių neplatina. Užsikrėtimas galimas nuo žemėtų, neplautų daržovių, uogų“, – sako pašnekovė.
Gydytoja pasakoja, kad sisteminės kirmėlinės parazitinės ligos, tokios kaip toksokarozė, išsivysto, kai užsikrėtus šuns ar katino askaridžių kiaušinėliais, jų lervos migruoja žmogaus organizme. Pasak A. Marcinkutės, jas gali išduoti keli požymiai.
„Svarbu, kad jos neparazituoja žmogaus žarnyne ir yra neplatinamos su žmogaus išmatomis. Tačiau dėl šios ligos gali kartotis alerginės reakcijos, dilgėlinė, bronchų spazmai, kraujyje atsirasti eozinofilų (grūdėtieji leukocitai, išduodantys alergines reakcijas – aut. past.). Tokiu atveju šeimos gydytojas siunčia žmogų pas alergologą, infektologą, kurie ir vykdo diagnostiką“, – komentuoja specialistė.
Specialistė pabrėžia, kad parazitinių ligų vystymosi ciklas žmogaus organizme skirtingas. Todėl užsikrėtusiems pasireiškia klinikiniai požymiai net po metų ar keliolikos. Pasak gydytojos, taip parazitologijoje vadinamas ilgas slaptasis periodas.
Pavyzdžiui, užsikrėtus parazitine kepenų liga echinokokoze, kurią sukelia 1,3–7 mm. ilgio kaspinuočiai, skausmai kepenų plote gali išryškėti praėjus ir keliems ar keliolikai metų.
„Susirgimas echinokokoze dažniausiai diagnozuojamas instrumentiniais tyrimais, kepenų sonoskopija. Lietuva yra padidinto sergamumo zonoje. Mūsų šalyje yra nuo 64 iki 30 procentų užsikrėtusių lapių, kurios su išmatomis platina aplinkoje echinokoko kiaušinėlius.
Tokioje aplinkoje agresyviausia parazitose-alveoline echinokokoze, plintančia kepenyse kaip vėžys, žmogus atsitiktinai užsikrečia uogaudamas, žoliaudamas, sode pakėlęs ir suvalgęs neplautą obuolį“, – pasakoja A. Marcinkutė.
Kaip išvengti užsikrėtimo kirmėlėmis?
Siekiant neužsikrėsti kirmėlėmis, viena pagrindinių profilaktinių priemonių yra asmens higiena. Taip pat, A. Marcinkutės teigimu, labai svarbu tinkamai apdoroti maistą, plauti vaisius, daržoves ir uogas, saugiai elgtis gamtoje.
Tai ypač svarbu prisiminti vasarą, kai sodo ir daržo gėrybėmis mėgaujamės kone kasdien. Gydytoja pasidalijo patarimais, kaip reikia tinkamai plauti braškes ir salotas.
„Svarbu nepamiršti, kad braškės turi būti plaunamos po tekančiu vandeniu, prieš tai pamirkius sūdytame vandenyje 5 min.
Salotas reikėtų plauti po tekančiu vandeniu, nusausinti ant popierinių rankšluosčių arba išcentrifūguoti specialiame inde ir valgyti sausas, nes vandens lašeliuose ir lieka parazitų cistos ir kirminų kiaušinėliai, pavyzdžiui, lamblijų ar amebų cistos“, – įspėja pašnekovė.
„Praktikuojantys „paleo“ dietas ir žaliavalgystę, irgi turėtų suprasti ir žinoti esamą užsikrėtimo parazitais riziką“, – priduria gydytoja.
Gydytoja įspėja, kad vaisių ir daržovių plovimui negalima naudoti ežero vandens. Siekiant išvengti užsikrėtimo, taip pat svarbu negerti iš atvirų vandens telkinių, ypač uždarų, neištekančių kūdrų. Pasak specialistės, siekiant išvengti užsikrėtimo parazitais, kaip ir bet kokių kitų susirgimų, svarbu ne tik laikytis higienos rekomendacijų, bet ir rūpintis savo sveikata.
„Higieninė visuomenės kultūra, supratimas apie parazitozes, kirminus kol kas neleidžia pasitikėti vien natūraliais apsauginiais savo organizmo rezervais, neretai išprovokuojanti baimes, savidiagnostiką ir savigydą.
Žinokime, kad sveikas žarnynas yra ir sveikas organizmas, kaip tvirtina mokslo įrodymais pagrįsti duomenys. Žarnynas yra trečias imuninis organas žmogaus organizme. Labai svarbu aktyvus ir sveikas poilsis gamtoje, palaikomas pakankamas vitamino D kiekis, ypač kasdienis jo vartojimas tamsiuoju periodu nuo spalio iki gegužės kaip tą daro kiekvienas gyvenantis šiaurės pusrutulyje“, – pataria specialistė.
Išsigandę žmonės ima gydytis savarankiškai
Gydytoja sako pastebinti, kad žmonės neretai įsibaimina kirmėlių ir gydytojams veža parazitų pavyzdžius ar daugkartinius išmatų mėginius, ima savarankiškai gydytis.
„Žmones pradeda profilaktiškai naudoti antihelmintinius, be receptų parduodamus preparatus, įvairius žolinius mišinius, juodojo riešuto tabletes, kačių nagų kapsules, kitas organizmo valymui skirtas tabletes. Taip pat pastaruoju metu labai populiarūs ajurvediniai gydymo metodai“, – dalijasi patirtimi ji.
Pasak A. Marcinkutės, dėl šios priežasties būtina žmones šviesti šia tema: „Reikia mokinti, aprašant parazitinius susirgimus, kuriant vaizdines priemones, filmukus. Tai galėtų talkinti ir biologai, ekologai.
Svarbu aiškiai parodyti, kaip gamtoje vyksta biologinis parazito vystymosi ciklas ir žmogaus užsikrėtimas bei kaip jo išvengti, saugiai elgiantis gamtoje, sode, darže, miške, santykiuose su kitu asmeniu, taip pat kaip keliaujant neužsikrėsti tropinėmis ir subtropinėmis parazitozėmis.“
Gydytojos teigimu, toks žmonių mokymas yra svarbus mažinant parazitų baimes ir betikslią savigydą be recepto parduodamais vaistais.
„Tai padėtų sumažinti stigmas visuomenėje, patirti malonumą poilsiaujant gamtoje, bet, svarbiausia, nedidintų parazitų atsparumo antihelmintiniams vaistams“, – teigia pašnekovė.
