Vis daugiau žmonių suserga odos vėžiu. Lietuvoje tokių ligonių kasmet užregistruojama maždaug po 1 000 (dešimtadalis jų suserga pavojingiausia odos vėžio forma - melanoma). Anksčiau odos vėžiu daugiau sirgo moterys, o šiuo metu santykis susilygino. Liga jaunėja, retais atvejais ji diagnozuojama net vaikams. Daugiausia odos navikų nustatoma sulaukusiems 65 metų ir vyresniems ligoniams.
Vasaros neįsivaizduojame be karštos saulės, stengiamės kuo ilgiau gulėti paplūdimyje, tikimės, kad odą saulės spinduliai ne tik gražiai nurusvins, bet ir pagydys: linkusią riebėti - nusausins, spuoguotą - išlygins, nors laikinai paslėps strazdanas. Tačiau Kauno onkologinės ligoninės Konsultacinės poliklinikos vedėjos, gydytojos onkologės Dalios Pakštienės įsitikinimu, nesaikingai mėgautis pavasario ir vasaros saule yra labai pavojinga! Mat ultravioletiniai saulės spinduliai odai labai kenkia - skatina sausėjimą, taigi ir senėjimą. Ilgėliau pabuvusiam saulėje žmogui gali imti niežėti, perštėti, gali pakisti odos pigmentacija - atsirasti įvairių (balkšvų, iškilių, blizgančių) dėmelių. Kuo žmogaus oda jautresnė saulės spinduliams, tuo labiau pastebimi minėti odos pakitimai.
Todėl vos tik pastebėję, kad po atostogų, ilgesnio deginimosi ir pan. ant jūsų kūno esantis apgamas pradėjo kisti (padidėjo, pasikeitė jo forma, pigmentacija), nepradėkite gydytis patys, nesitikėkite, kad ilgainiui viskas normalizuosis savaime - nedelsdami kreipkitės į gydytoją onkologą (tereikia turėti šeimos gydytojo siuntimą). Mat tik specialistas gali atskirti piktybinį apgamą nuo nepiktybinio. Kita vertus, atsiradęs bet koks įtartinas apgamėlis dar nereiškia, kad susirgote odos vėžiu - tai gali būti ikivėžinė odos liga: lėtinė dermatozė, pigmentinė kseroderma ir kt., kurių neišgydžius labai padidėja rizika susirgti odos vėžiu.
Pasak gydytojos onkologės, visi ant to paties žmogaus kūno išsidėstę apgamai yra vienodos spalvos - rudi, rusvi, gelsvai rudi. Jų forma - apvali, ovali, kraštai - aiškūs. Normalus apgamas būna nuo taškelio (milimetro) iki 10-20 mm skersmens. Apgamai paprastai išsidėsto ant tų kūno vietų, kurias pasiekia saulės spinduliai.
Jei apgamas pasidaro netaisyklingos formos, nelygiais, iškiliais kraštais, o jo spalva tampa raudona, rožinė, gelsvai ruda ar net juoda, tai pirmieji signalai, kad toks apgamas gali supiktybėti. Tokie apgamai gali būti atšerpetoję, grublėti, grūdėti, beveik visada - didesni nei 5 mm skersmens. Tokių apgamų gali atsirasti ant bet kurios kūno vietos, tačiau dažniausiai susiformuoja ant nugaros. Randama ir plaukuotoje galvos dalyje, ant sėdmenų, krūtų.
Vėžys, pasak gydytojos onkologės Dalios Pakštienės, yra fizinių ar cheminių dirgiklių paveikta ląstelė, besidauginanti dešimteriopai greičiau nei normali. Dėl ultravioletinių spindulių poveikio išsivysto trys odos vėžio formos.
1. Bazalioma susiformuoja iš odos epitelio ir jungiamojo audinio. Jei laiku kreipiamasi į gydytoją onkologą, pirmoji ir antroji šios ligos stadijos yra visiškai pagydomos (mat ši odos vėžio forma nėra linkusi plisti).
2. Plokščialąstelinis vėžys susidaro iš visų odos audinių. Jis daugiausia formuojasi galvos, lūpų, ausies kaušelio odoje. Tokia odos vėžio forma dažniau suserga vyrai nei moterys, taip pat daug laiko saulėje praleidžiantys kaimiečiai.
3. Melanoma - pati pavojingiausia odos vėžio forma. Tai įvairaus dydžio ir pavidalo pakitę odos dariniai. Melanomos esti pigmentinės ir bepigmentinės. Balkšvos (bepigmentinės) melanomos dažniausiai susidaro šviesaus gymio žmonėms.
Melanoma dažniausiai formuojasi tuose odos plotuose, kuriuos ilgą laiką veikė įvairūs cheminiai ir fiziniai dirgikliai. Cheminiams dirgikliams priskiriami UV spinduliai, kancerogenai, radiacinės medžiagos, fiziniams - drabužių, laikrodžių, sagtelių ar diržų lietimasis, trynimasis su pažeista odos vieta. Laikui bėgant toks nuolat dirginamas apgamas gali supiktybėti.
Pasak gydytojos onkologės, melanoma susiformuoja iš odoje esančių ląstelių melanocitų. Šios ląstelės gamina pigmentą melaniną. Kai žmogus kaitinasi saulėje, melanino odoje pagausėja, susidaro įdegis. Odos įdegis organizmą saugo nuo žalingo UV spindulių poveikio. Tais atvejais, kai melanocitai pavirsta į labai greitai besidauginančias vėžines ląsteles, paspartėja ir melanino gamyba. Todėl ligos pažeistos vietos dažnai esti tamsios spalvos.
Daugiau kaip pusė melanomų išsivysto iš apgamo, tačiau gali susiformuoti ir ant visiškai sveikos odos. Melanoma gali susiformuoti ne tik odoje, bet ir akyje, tiesiojoje žarnoje prie išeinamosios angos. Pastaroji melanoma - apgaulinga, nes žmogus mano, kad jam - hemorojus, nuo šios ligos ir gydosi. Todėl gydytoja onkologė dar kartą pabrėžė, jog bet kokių įtartinų odos darinių negalima pradėti gydyti patiems.
Melanoma per limfą ir kraują greitai plinta į kitus organus, todėl ligos gydymo sėkmė didžiausia dalimi priklauso nuo to, kaip greitai žmogus kreipiasi į onkologą.
Pagrindiniai melanomos požymiai tokie: apgamo spalva gali būti rožinė, gelsva, ruda, balta, bet dažniausiai - juoda. Naviko ribos esti netaisyklingos, neryškios, nelygios. Kartais toks navikas gali būti žiedo formos.
Melanomos skersmuo daugiausia būna nuo 10 iki 25 mm. Jos paviršius šerpetoja, gali šlapiuoti, kraujuoti. Nesveiką odos vietą peršti, skauda, maudžia, niežti. Odą gali pradėti skaudėti ir aplink naviką. Vėžio pažeistas odos darinys gali įgyti kelias spalvas, bet dažniausiai būna melsvai rudas.
Didesnę riziką susirgti pavojingiausia odos vėžio forma melanoma turi raudonplaukiai, rudaakiai, taip pat mažiau pigmento turintys žmonės.
Didžiąją odos ligų dalį patyrę specialistai (gydytojai onkologai) diagnozuoja ankstyvojoje ligos stadijoje plika akimi. Duomenims patikslinti atliekama dermatoskopija. Per tyrimą nustatoma, ar apgamas jau supiktybėjęs, kaip jį gydyti. Galutinė piktybinio naviko diagnozė nustatoma atliekant citologinį ir histologinį tyrimus.
Jei laiku kreipiamasi į gydytojus, apie 95 procentams ligonių odos vėžys išgydomas. Jis gydomas operaciniu ir spinduliniu būdu. Ant veido odos susiformavę piktybiniai navikai paprastai gydomi spinduline terapija - po tokio gydymo naviko vietoje lieka tik balkšva dėmelė. Ant kitų kūno vietų atsiradę navikai išoperuojami.
Melanomos nepasiduoda spinduliniam gydymui, todėl tokios rūšies naviko apimtus ir aplinkui esančius audinius prisieina išpjauti. Jei melanoma į odos sluoksnius įaugusi giliau nei pusantro milimetro, po operacijos taikoma imunoterapija, kartais - ir chemoterapija.
Profilaktika
Venkite saulės spindulių, atsisakykite soliariumo, naudokite apsauginius kremus (norintiesiems įdegti patariama naudoti savaiminio įdegio kremą, tačiau ir juo nereikėtų piktnaudžiauti). Nelieskite, nekrapštykite ant kūno odos esančių apgamų, o jei juos traumuoja drabužiai, sagtys ir pan., geriau pašalinti (tokią paslaugą suteiks gydytojas onkologas). Tinkamai maitinkitės, atsisakykite aštrių patiekalų. Atminkite, kad odos vėžiui, kaip ir kai kurioms kitoms ligoms išsivystyti, nemažai įtakos turi paveldėjimas. Tad jei giminėje, ypač senelių kartoje, yra sirgusių piktybine odos liga, savo kūno odą stebėkite ypač atidžiai. Kilus menkiausiam įtarimui nedelsdami kreipkitės į gydytoją onkologą.
