Nacionalinio stadiono Vilniuje statybas visiškai sukaustė statytojų intrigos. Jau teismai, prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tarnyba kontroliuojant Europos prokuratūrai, imasi aiškintis, kas vyko stadioną pastatyti žadėjusiame „BaltCap“ fonde.
Š. Stapukonis daugiausiai lošė 2021 m. per karantiną
„BaltCap“ jau ne tik iš Šarūno Stepukonio, bet ir iš lošimų bendrovės „Olympic Casino“, kurioje jis esą pralošė milijonus, reikalauja grąžinti beveik 17 mln. eurų arba atlyginti tokią pat žalą. Lošimų bendrovė aiškina, kad laikėsi įstatymais numatytų apsaugos procedūrų, o Š. Stepukonis mėgo lošti internetu ir daugiausia lošė 2021 metais, per karantiną.
Pasak „Olympic Casino Group Baltija“ atstovų, lošimai buvo vykdomi negrynaisiais pinigais internetu, gana ilgą laiką, pinigai į lošimams skirtą sąskaitą buvo pervedami iš sąskaitų, esančių Lietuvoje veikiančiose finansų įstaigose, pinigų kilmė buvo pagrįsta. Pinigų srautai buvo aiškiai matomi ir deklaracijose, kurias įstatymuose numatyta tvarka teikiame VMI.
Nors „Olympic Casino“ tvirtina bendradarbiaujanti su Mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tarnyba, buvęs Futbolo federacijos prezidentas, dalyvavęs ir lošimų versle, stebisi ir kartu netiki, kad lošimų bendrovė taip paprastai leistų žmogui tiesiog pralošti milijonines sumas, kad jas susižertų į savo sąskaitas.
„Kiekviena normali lošimų bendrovė turi turėti savo etikoje, kad pralošus tam tikrą sumą, turi sustoti, stabdyti lošėją. Liepti jam kaip minimum mėnesį atšalti, įsitikinti, kad turi pajamas, iš ko gali lošti. Man nesuprantama, kaip galima buvo leisti tokias sumas pralošti. Jei visos sumos buvo praloštos viename kazino. Po pirmo 10 tūkst. turėjo sustoti“, – TV3 žinioms sakė buvęs lošimų organizatorius Liutauras Varanavičius.
Buvusi Lietuvos banko darbuotoja Jekaterina Govina dėl milijoninių sumų pradingimo stadiono statybų skandale kaltina ir fondą, ir valstybines priežiūros institucijas.
„Klaidų padaryta visose grandyse, „BaltCap“ pusėje gal nesuveikė vidiniai saugikliai, kodėl sumos ilgą laiką buvo išvedamos iš fondo. Nieks nepastebėjo. Atsakomybė valdytojui, tie patys bankai turi stebėti transakcijas, apie jas pranešti institucijoms. FNTT turi imtis veiksmų, jei kažkas negero vyksta. Tai yra be galo didelė reputacinė žala visai finansų industrijai, kaip mus žiūri iš užsienio, didelės sumos dingsta“, – situaciją komentavo finansų ekspertė Jekaterina Govina.
Lošimų pėdsakai atvedė į Estiją
Lietuvos banko atstovai teisinasi, kad pinigų srautus nuo „BaltCap“ iki lošimų bendrovės turėjo prižiūrėti daugybė institucijų, o lošimai nuvedė net į Estiją, kur lošimo organizatorius moka mažesnius mokesčius nuo pajamų.
„Visur yra kompetencijos ribos, kas už ką atsako ir prižiūri. Šitoj istorijoje yra daug dalyvių. „BaltCap“ kaip valdymo įmonė registruota Estijoje, ją prižiūri Estijos priežiūros institucija“, – sakė Lietuvos banko atstovas Vaidas Cibas.
Skandalo krečiamam „BaltCap“ fondui Lietuvos SEB ir „Swedbank“ pensijų fondai buvo patikėję apie 17 mln. eurų privačiai kaupiančių pensininkų pinigų – būtent tokią pačią sumą, kokios fondas reikalauja iš „Olympic Casino“. Tačiau Lietuvos banko atstovas tvirtina, kad dėl šios aferos 2 pakopos pensininkai nukentėjo nesmarkiai.
„Vidutinis poveikis pensijų dalyviui yra 0,1 proc., suma nereikšminga, dėka to, kad pensijų fondų valdytojai elgiasi apdairiai“, – tikino V. Cibas.
Sostinės meras Valdas Benkunskas stadiono statybas įklampinusio skandalo nebekomentuoja, na o sostinės opozicija vis garsiau kelia klausimą jau ne kada vilniečiai sulauks stadiono, o ar apskritai sulauks.
„Privataus investicinio fondo problema, kurį arba apvogė arba iš jo savininkai nusprendė išsiimti pinigus ir kažkur dingti. Kita problema stadionas, su kuria susiduria vilniečiai. Klausimas, kiek dabar reikės sumokėti – kelias dešimtis milijonų, ar per 25 metus labai dideles sumas“, – svarstė Vilniaus tarybos narys, socialdemokratas Povilas Pinelis.
„BaltCap“ turi problemų, bando išeiti iš projekto. Jų raštas savivaldybei spalio 6 d. tą pačią dieną, kai Stepukonis buvo atleistas iš dalies įmonių vadovo pareigų, parodo, kad fondas žinojo, kad tai nebuvo atsitiktinis, nesąžiningas veiksmas“, – sakė Vilniaus tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
„BaltCap“ valdytojai tvirtina stadiono statyboms jau išleidę 8 mln. eurų ir neneigia, kad siekia indeksuoti stadiono statyboms anksčiau numatytą 160 mln. eurų sumą. Opozicijos tvirtinimu, statyba gali brangti dar apie 40 mln. ir siekti 200 milijonų eurų.
Daugiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
Kadangi Nacionalinio stadiono statybos ir įvykiai, susiję su šį stadioną statančiu koncesininku, yra labai pulsuojanti tema pastaruoju metu, rengiama ir daug žiniasklaidos laidų, kuriose ši tema yra aptariama. Ir žurnalistai, pradėdami tokias laidas, beveik visuomet nurodo, kad į šią laidą buvo kviečiami atvykti Vilniaus meras ir Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius, tačiau atvykti atsisakė. Jau bent dvejose laidose taip girdėjau.
Tai ką, ponai Vilniaus miesto galvos, paprastai tariant, nėrė į krūmus. Nes šiandien jau beveik visiems tapo akivaizdu, kad tariamais force majeure bei būtinybės indeksuoti stadiono kainą argumentais ponai Vilniaus miesto vadovai bandė mokesčių mokėtojų pinigais gelbėti koncesininką ir padengti tariamai ar realiai azartiniais lošimais prisidarytas skolas.
Taigi, ponai Benkunskas ir Bužinskas dabar jau supranta, kad jie iki ausų sėdi atitinkamo pobūdžio substancijoje, kuria ūkininkai laukus tręšia. Kaip ir supranta, kad dabar jokiais force majeure argumentais nebepamojuos. Noriu tikėti, kad prie to kažkiek galėjau prisidėti ir pats, intensyviai šviesdamas visuomenę apie tai, kas tai yra tas force majeure. Ir, ko gero, dabar bandys išlaukti, kol tas skandalas nurims bei visuomenė viską pamirš. Kaip ir tikisi, kad tai įvyks iki rinkimų.
