Ji aiškiai sako, kad gynybos biudžetas, nepaisant premjerės pagyrų, yra per mažas – iki galo neatliepti kariuomenės poreikiai, ir net nesuplanuoti pinigai oro gynybai nuo įskrendančių dronų.
D. Šakalienė sugrįžo į Lietuvą, bet su premjere dar nesusitiko. Pati premjerė penktadienį išskrido į Amsterdamą. Nors pasikalbėti akis į akį nori abi.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Suplanuotas pirmadienį mūsų susitikimas, nes tikrai norisi ne prabėgomis, 5 minutėms, o normaliai atsisėsti, pasišnekėti“, – komentavo ji.
I. Ruginienė vakar D. Šakalienę apkaltino sabotažu, kai paaiškėjo, kad kai kuriems nuomonės formuotojams Krašto apsaugos ministerija surengė neviešą gynybos biudžeto pristatymą, po kurio dalis jų viešai pradėjo peikti Vyriausybę – kad ši skiria mažiau lėšų nei reikia.
„Aš darau savo darbą, toliau tą savo darbą darysiu, gynyba man visada buvo ir išliks prioritetas, tačiau premjeras turi teisę pasirinkti savo komandą. Taip kad, į tai žiūriu ramiai, ministrai keičiasi, tai yra normalus politinės darbotvarkės procesas, taip kad ramiai“, – aiškino krašto apsaugos ministrė.
I. Ruginienė supyko, kad, anot jos, visuomenininkams buvo pateikti blogi biudžeto skaičiai, kad esą finansavimas gynybai nesieks 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). D. Šakalienė toliau kartoja, kad susitikimas vyko be jos žinios.
„Dabar, kai pasidomėjau, kas buvo jo metu pristatyta, normalūs duomenys, objektyvi informacija, tai manau, kad tai yra labai gerai“, – sakė D. Šakalienė.
I. Ruginienė kartoja, kad gynybai bus skiriama 5,38 proc. BVP.
„Galime vertinti, kaip norime, tokius veiksmus, bet tai yra neatsakingas požiūris į ypač svarbius klausimus“, – vakar teigė ji.
D. Šakalienė sako, kad iš pradžių socdemų Vyriausybė norėjo nesilaikyti pažado dėl 5 proc. gynybai.
„Kadangi iš pradžių buvo planuojamas 4,9 proc. nuo BVP grynai krašto apsaugai skirtas biudžetas ir dabar turime 5,38, tai čia yra objektyvūs skaičiai, ir tos derybos, aišku, kad tikrai buvo sudėtingos“, – tikino D. Šakalienė.
Biudžeto gali neužtekti
I. Ruginienės Vyriausybė prie gynybos biudžeto priskaičiavo ir 700 milijonų sudarančias gynybos fondo lėšas, nors konservatoriai šio fondo pinigų į bendrą gynybos biudžetą netraukdavo. Kadangi iš šio fondo ir finansuojami dvigubos paskirties projektai.
„Tai ką čia galės statyti iš gynybos biudžeto? — Realiai tai yra beveik bet kas, pradedant nuo mokyklos stadiono, baigiant turbūt žvyrkeliu, kuris veda į kažkokį objektą“, – tvirtino buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Tiesa, net jei ir visas 4 milijardų 790 milijonų eurų paskelbtas biudžetas atitektų vien kariuomenei – jis neatitinka paskaičiuotų kitų metų poreikių. Maža to, kitų metų biudžete nenumatyti pinigai ir apsaugai nuo dronų įskridimų – radarams ir ginkluotei. Tam reikia mažiausiai 500 milijonų.
„Jeigu tų pinigų nebus kitų metų biudžete, tai yra skandalinga“, – pareiškė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Dabar biudžeto projektas keliaus į Seimą, ten jis bus dar tobulinamas. Galutinis jo priėmimas įvyks gruodį.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
