Lietuvoje ant žlugimo ribos atsidūrė dar viena piliečių valia rengiamo referendumo idėja. Referendumo dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo iki 2015 metų organizatoriai pripažįsta, kad jiems, greičiausiai, nepavyks iki nustatyto termino surinkti reikalingų 300 tūkstančių rinkėjų parašų. Tačiau tokį referendumą gali paskelbti Seimas.
Kaip naujienų portalui “Balsas.lt” pripažino referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius Arvydas Akstinavičius, iki birželio 3 dienos surinkti būtinus 300 tūkst. parašų greičiausiai nepavyks. Tačiau referendumo organizatoriai džiaugiasi išaugusiu visuomenės aktyvumu. “Apie savo valstybės piliečius buvau kiek blogesnės nuomonės. Pasirodo, mūsų žmonės išsaugojo ir pilietiškumo, ir patriotiškumo daigelius” - sakė A. Akstinavičius.
Kita vertus, diskusijos, kurias valdžios ir energetikų sluoksniuose sukėlė pats referendumo organizavimas, taip pat yra geras rezultatas, mano referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius. A. Akstinavičius taip pat pasidžiaugė, kad Europos Komisiją pagaliau pasiekė aiškus signalas, jog Lietuva norėtų pratęsti IAE darbą.
“Kol nebuvo iniciatyvos, nebuvo paskirtas ir derybininkas su Europos komisija. Tiesa, A. Akstinavičius A. Abišalos paskyrimą į šias pareigas vertina skeptiškai. “Manau, kad derėtis su Europos Komisija turi aukščiausiu lygiu”, - sakė politikas.
A. Akstinavičius priminė, kad tuo pačiu referendumu buvo siūloma ir Konstitucijos 58 straipsnio papildymas, leidžiantis tautai pačiai paleisti Seimą ir skelbti pirmalaikius rinkimus. “Nežinia, ar tai sutapimas, tačiau netrukus po mūsų tokios iniciatyvos ėmėsi ir latviai, pastebėjo A. Akstinavičius.
Referendumo organizatorius mano, kad įstatymas, reikalaujantis iš referendumo organizatorių surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. šią idėją remiančių rinkėjų parašų, yra žiaurus. A. Akstinavičius sutinka, kad sprendžiant valstybės, kalbos, ar kitus esminius klausimus parašų skaičiaus kartelę reikėtų palikti tame pačiame aukštyje, tačiau sprendžiant ekonominius, socialinius ar techninius klausimus, reikalavimai turėtų būti liberalesni. “Tokiu atveju galėtų užtekti 100-150 tūkst parašų“, - įsitikinęs referendumo organizatorius.
Kaimyninėje Latvijoje surinkus 10 tūkst. parašų ir pateikus jas rinkimų komisijai, gali pradėti veikti parašų rinkimo apylinkės. “Jei mes turėtume bet pusantro šimto tokių apylinkių, rezultatai būtų nepalyginamai geresni” - įsitikinęs A. Akstinavičius. Pasak jo, Latvijoje valstybė veikia kaip piliečių sąjungininkė, ko nepasakysi apie Lietuvą.
Šią savaitę paskalbtame referendumo iniciatyvinės grupės viešame laiške Prezidentui, Seimo pirmininkui ir premjerui teigiama, kad valdžios institucijos, Vyriausioji rinkimų komisija nepadeda vykdyti paskelbtos akcijos: iniciatoriams neužtikrinama raiška žiniasklaidos priemonėse, nesilaikoma įstatymuose numatytų garantijų suteikimo iniciatyvų autoriams. Laiške nurodoma, kad televizijos, radijo eterio referendumo iniciatoriams buvo suteikta tik po vieną kartą, kai tuo tarpu Referendumo įstatymas numato 7 kartus daugiau.
Referendumas iki liepos pratęstoje pavasario sesijoje dar gali būti paskelbtas Seimo nutarimu.
