• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Rail Baltica“ – pasiektas lūžio taškas

Be ironijos - amžiaus statyba

Pasibaigus ilgoms deryboms panašu, kad europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica 2“ pagaliau pasiekė lūžio tašką. Drąsiai galima šį projektą vadinti amžiaus statyba ir be jokios ironijos. Kodėl? Vien atkarpai nuo Lenkijos sienos iki Talino tiesti investuojama 3,5 milijardo eurų. Uždirba statytojai, atsiranda nauja tansporto arterija.

REKLAMA
REKLAMA

Pagaliau tai pirma rimta geležinkelio Lietuvoje plėtra, kokios Lietuvoje nebuvo ir sovietmečiu. Dažnai pasakojantiems, kad „prie sovietų buvo geriau“, viskas neva klestėjo ir augo, galiu priminti – oruieš karą Lietuva turėjo daugiau europinės vėžės geležinkelio, negu dabar turi rusiškos. Geležinkelių Lietuvoje sovietai netiesė - tik ardė senuosius. Tad visos pretenzijos projektui dėl jo „politinio pobūdžio“, „brangumo“ ir „gigantomanijos“ yra nepagrįstos. Galiausiai, nuodėmė būtų nevystyti projekto, kurį 85 proc. kofinansuoja Europos Sąjunga.

REKLAMA

Suprantama, kad dideli sumanymai neįgyvendinami per vieną dieną. Dar balandžio mėnesį Baltijos valstybės sutarė dėl poltinio sprendimo – steigti bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių įmonę, kuri bus atsakinga už projekto „Rail Baltica 2” įgyvendinimą. Tai patvirtino ir birželio viduryje Taline susitikę Baltijos valstybių premjerai. Nors klausimų dėl tolimesnio projekto įgyvendinimo vis dar išlieka daugiau nei atsakymų, startas projekto pradžiai duotas.

REKLAMA
REKLAMA

Derybos tarp projekto partnerių ilgą laiką strigo ir nors kompromisų buvo ieškota ne kartą, atrodė, jog projektas pasiekė aklavietę. Iš kai kurių pranešimų žiniasklaidoje buvo galima pagalvoti, kad vežimą į skirtingas puses tempia vėžys, gulbė ir lydeka. Vis dėlto, reikiamu momentu Baltijos valstybės sugebėjo iškelti bendrą interesą aukščiau savo ambicijų bei priėmė reikalingą sprendimą dėl bendros įmonės akcininkų sutarties suderinimo. Būtent tai leidžia atverti kelią tolesniems projekto įgyvendinimo veiksmams ir procedūroms. Pirmieji jų – bendros įmonės steigimas bei paraiškos teikimas dėl Europos Sąjungos paramos skyrimo, ką tikimasi padaryti jau šį rudenį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors iš dalies kai kuriais esminiais klausimais sutarimas rastas, projekto finansavimo, konkrečios trasos, kontraktavimo klausimai išlieka – tai bus sprendžiama vėlesnėje perspektyvoje, t.y. po bendros įmonės įsteigimo. Visgi vien tai, kad bendros įmonės akcininkų sutartį suderinti pavyko, jau yra didelis žingsnis į priekį, o klausimų sprendimas, įgyvendinant projektą, turėtų palengvėti.

REKLAMA

Esminiu projekto dalyvių nesutarimų objektu buvo laikomas Vilnius. Viešojoje erdvėje net bandyta spekuliuoti, esą tai nemotyvuotas, nežinia iš kur atsiradęs lietuvių užsispyrimas, kuris neva trukdė deryboms. Privalau pabrėžti, lkad tai nėra tiesa. Projekto partnerius buvo siekiama įtikinti, jog Vilnius turi būti projekto „Rail Baltica 2” dalimi - būtent taip buvo sutarta bei numatyta dar 2013 m. rugpjūtį Baltijos valstybių Susisiekimo ministrų pasirašytoje deklaracijoje, o siekiamybė sujungti Europos Sąjungos valstybių sostines yra įtvirtinta ir bendros Europos transporto erdvės kūrimo plane. Susitarti su partneriais pavyko - Vilniaus įtraukimui į projektą pritarta, bet tik vėlesnėje finansinėje perspektyvoje.

REKLAMA

Vilniaus jungtis su kitų Europos Sąjungos valstybių sostinėmis ne tik padidins projekto ekonomoninį naudingumą bei atsiperkamumą, leis sudaryti alternatyvą intensyviam oro transportui. Tokia plėtra sudarys galimybes patogiai, greitai pasiekti administracijos, kultūros, politikos centrus, o tai kurs prielaidas keistis socialinei aplinkai, formuotis naujiems įpročiams ir turizmo tendencijoms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Svarbu tai, kad bendros įmonės akcininkų sutartyje pavyko išvengti griežtų nekonkuravimo nuostatų, kurios galėjo ateityje stabdyti Lietuvos geležinkelių plėtrą. Dar pačioje pradžioje iškeltą idėją prie europinio standarto vėžės tinklo prijungti ir Klaipėdą, o kartu ir Klaipėdos uostą, ateityje, pagal pasiektus susitarimus, įgyvendinti išlieka įmanoma. Sujungus ne tik trijų Baltijos valstybių sostines, bet kartu ir uostus, bus sudarytos trumpiausio tranzitinio maršruto tarp Rusijos ir Vakarų galimybės, o būtent Baltijos valstybių uostai galės būti naudojami kaip pagrindinės perkrovos stotys.

REKLAMA

Manau, sėkminga derybų pabaiga jau artimiausiu metu leis įsteigti bendrą Baltijos valstybių įmonę, tačiau kaip greitai tai bus padaryta - priklauso nuo latvių ir estų. Lietuvoje bendros įmonės steigimui yra pasirengusi: dar sausio pradžioje buvo įsteigta dukterinė AB „Lietuvos geležinkeliai” įmonė UAB „Rail Baltica statyba”, kuri turėtų tapti bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių įmonės steigėja ir akcijų valdytoja. Maža to, taip pat atliktos ir poveikio aplinkai vertinimo procedūros, todėl esame keliais žingsniais priekyje.

Belieka tikėtis, jog derybų dėl bendros įmonės akcininkų sutarties nuostatų pabaiga taps pagrindu ir tolimesniam glaudžiam bendradarbiavimui. „Rail Baltica 2“ projektas tai unikali galimybė Baltijos valstybėms ir visam Baltijos jūros regionui, kurio svarbą ne kartą pabrėžė ir Europos Sąjungos pareigūnai. Bent jau šiame etape galima drąsiai teigti, kad tai pirmas tambus tarptautinis projektas, kurį valdyti Lietuvai sekasi. Dainius Budrys, "Rail Baltica statyba" vadovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų