Apie šiuos būdus naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko papasakoti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto profesorius Arūnas Emeljanovas, vedantis „Instagram“ puslapį „@profesorius_arunas“.
Cholesterolio padidėjimas – kelias į sunkias ligas
Pirmiausia profesorius papasakojo, kas yra cholesterolis. Anot jo, tai – panaši į riebalus medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje.
A. Emeljanovas pridėjo, kad daugiausiai jos yra pagaminama kepenyse, o gaunama su gyvulinės kilmės maistu.
„Cholesterolis mums yra būtinas, mes negalėtumėme be jo išgyventi. Jis reikalingas hormonų gamybai, rūgščių, tulžies ir vitamino D sintezei ir ląstelių gamybai.
Visgi, yra gerasis cholesterolis (didelio tankio lipoproteinai) ir blogasis cholesterolis (mažo tankio lipoproteinai)“, – teigė profesorius.
Pasak jo, padidėjus blogojo cholesterolio kiekiui, ši medžiaga nugula ant kraujagyslių sienelių, o taip pamažu jas siaurina.
Siaurinimo blogybė – galimas kraujagyslių užsikimšimas, mat tuo metu kraujo pratekėjimas yra mažesnis.
„Dėl to vėliau gali išsivystyti aterosklerozė, o taip pat, jeigu turime per aukštą cholesterolio kiekį, kyla grėsmė širdies ir kraujagyslių sistemai. Tada didėja rizika širdies nepakankamumui, didėja rizika patirtį infarktą ar insultą.
Negana to, padidėja ir vėžio rizika, senatvinės demencijos rizika, o taip pat anksčiau gali pasireikšti ir kitos lėtinės ligos“, – pasakojo jis.
Kokia yra cholesterolio norma?
Pasiteiravus profesoriaus, kaip žinoti, kad cholesterolio lygis padidėjęs, jis pasakojo, kad pirmiausia reikia prisiminti cholesterolio kiekio normą.
Tai galima padaryti atlikus prevencinį kraujo tyrimą, kuris padeda išsiaiškinti cholesterolio rodiklius.
„Bendras cholesterolio kiekis neturėtų viršyti 5,2 mmol/l. Blogojo cholesterolio neturėtų būti daugiau negu 3 mmol/l, o gerojo – daugiau negu 1,2 mmol/l moterims ir daugiau negu 1mmol/l vyrams“, – skaičius pateikė A. Emeljanovas.
O taip pat profesorius išryškino cholesterolio kiekio padidėjimo priežastis. Pasak jo, ne vienas veiksnys prisideda prie šios būklės.
„Cholesterolio lygio padidėjimą lemia mityba, fizinis aktyvumas, fizinis pasyvumas, stresas, kokybiško miego trūkumas, žalingi įpročiai, ypač rūkymas, antsvoris ir nutukimas, genetika“, – paaiškino jis.
Cholesterolį didinantys maisto produktai
Kadangi vienas svarbiausių veiksnių, keliančių cholesterolio lygį, yra mityba, A. Emeljanovas paaiškino, kokie maisto produktai prie to labiausiai prisideda.
Pasak jo, nors didelės dalies šių produktų visai atsisakyti nereikėtų, tačiau juos vartoti reiktų su saiku.
„Cholesterolį didina tokie klasikiniai produktai, kaip riebalai – sviestas, riebūs sūriai, taip pat rūkyti produktai, kaip rūkytas kumpis, riebi raudona mėsa, perdirbta mėsa – dešros, dešrelės, saldumynai – ledai ir kiti produktai, bei palmių aliejus.
Dar svarbus dalykas – cholesterolį gali didinti ir kava, tačiau tai priklauso nuo jos pagaminimo būdo.
Lietuviškas senasis variantas, kai kava užpilama verdančiu vandeniu, turi natūralių riebalų, kurie didina cholesterolį. Jeigu kava yra prafiltruota per aparatą – ji sveikesnė.
Apie patiekalus – makaronai su sūriu, pramoniniai kepiniai. Aš jau net nekalbu apie gruzdintuvėje gamintą (aliejuje virtą) maistą“, – išsamiai apie maisto produktus papasakojo profesorius.
Pasiteiravus jo, ar yra maisto produktų grupių, kurias reiktų apskritai išbraukti iš savo valgiaraščio, jis tikino, kad taip.
Pasak jo, tai – visi gruzdintuvėje gaminti patiekalai, kurie neturi naudos organizmui ir atneša tik žalos.
„Vertėtų visiškai to atsisakyti, kas yra gaminama gruzdintuvėje, nes tai absoliutus blogis, turintis kancerogenų, sukeliančių vėžį“, – įspėjo jis.
Cholesterolį mažinantys maisto produktai
O perėjus prie maisto produktų, kurie gali padėti kovoti su aukštu cholesterolio lygiu, profesorius pateikė kelis iš jų.
Pirmiausia, anot jo, kiekvienam, kovojančiam su cholesterolio lygio padidėjimu, vertėtų skirti dėmesio maistui, kuriame yra gerųjų riebalų.
„Aš išskirčiau kokybišką, tyrą alyvuogių aliejų. Taip pat idealu vartoti laukinę lašiša, pilno grūdo produktus.
Jeigu pasiilgstate pramoninių kepinių, tai darydami makaronus, kepdami duoną su pilno grūdo miltais sumažinsite cholesterolį“, – patarė jis.
Pašnekovas A. Emeljanovas pridūrė, kad vertėtų į meniu įtraukti daugiau riešutų, ankštinių daržovių, tokių kaip pupelės ar avinžirniai.
„Verta dažniau vartoti avokadus, apelsinus, obuolius, briuselio kopūstus, o ypatingai – įvairias uogas“, – pridūrė specialistas.
Kiti cholesterolio mažinimo būdai
Profesorius A. Emeljanovas pridūrė, kad mitybos keitimas siekiant sumažinti cholesterolio lygį yra ypač veiksmingas tuomet, kai taip pat į pagalbą pasitelkiama fizinė veikla.
Jis pasakojo, kad yra nustatytos tam tikros fizinio aktyvumo normos suaugusiems, kurios prisideda prie palankesnių cholesterolio lygio rodiklių.
„Verta laikytis fizinio aktyvumo rekomendacijų. Suaugusiems žmonėms reiktų bent 150 minučių vidutinio aktyvumo per savaitę arba mažiausiai 75 minučių didelio aktyvumo per savaitę.
Taip pat reikia bent du kartus per savaitę turėti jėgos pratimus, o čia tik minimali rekomendacija, kas prisideda prie palankesnių cholesterolio rodiklių“, – teigė jis.
Negana to, profesorius ragino visus pasitikrinti savo cholesterolio lygį profilaktiškai, mat problemos dėl jo kasmet taikosi į vis jaunesnę auditoriją.
„Jau nuo 30 metų reiktų išsitirti kraują, cholesterolio kiekį. Atkreipiu dėmesį, kad netgi kai kurie paaugliai jau turi padidintą cholesterolio kiekį.
Svarbu paminėti ir tai, kad cholesterolio lygio padidėjimas neišsiduoda jokiais simptomais. Mes jo galime nejausti metais, dešimtmečiais, tad čia yra didysis blogis. Dėl to profilaktiniai tyrimai labai reikšmingi“, – pabrėžė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
