• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pradedamas judinti teisėjų klanas

Iki šiol teismai buvo lyg ta šventa karvė, piestu stodavo prieš bet kokią kritiką. Teisėjų klanas Lietuvoje buvo išskirtinis, nieko neprisileidžiantis. Tačiau ir eiliniai piliečiai, ir politikai, pasipiktinę nesuprantamais teismų sprendimais, nusprendė nebetylėti: "Kiekviena valdžia - įstatymų leidžiamoji, vykdomoji - taip ir teisminė yra kritikuotina, jeigu yra už ką, jeigu ji daro klaidas, apie tai reikia kalbėti", - interviu "Žinių radijui" sakė Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Teismų sistema susilaukė ir Prezidento Valdo Adamkaus kritikos jo kalėdinėje spaudos konferencijoje, kurioje prezidentas teigė išgyvenąs dėl teisėsaugos ir manąs, kad apklausose visuomenė pagrįstai teisėsaugą "siunčia į patį dugną".

REKLAMA
REKLAMA

Kas tampo už atlapų?

Pasak prezidento atstovės spaudai Ritos Grumadaitės, V.Adamkui yra abejonių, ar teismų savivaldos institucija - Teismų taryba - kandidatus vertina pakankamai reikliai ir skaidriai. "Jausdamas atsakomybę už teismų darbą, prezidentas tokios atsakomybės pasigenda iš Teismų tarybos. Prezidentui yra suteikta Konstitucinė pareiga skirti teisėjus, tačiau šalies vadovas neturi galimybių rinktis. Jo teisė yra atmesti arba skirti Teismų tarybos pateiktą kandidatą", - teigė R.Grumadaitė.

REKLAMA

Kalėdinėje kalboje V.Greičių, kuris yra ir teismų savivaldos institucijos - Teismų tarybos - pirmininkas, žadėjęs pasikviesti aptarti teisėsaugos problemas, V.Adamkus tai padarė praėjusį antradienį. Po susitikimo V.Greičius neslėpė, kad jaučia, jog yra norinčių, kad jis atsistatydintų iš AT pirmininko posto. Apie tai praėjusią savaitę rašė visi respublikiniai laikraščiai, "Delfi" portalas.

REKLAMA
REKLAMA

"Neslėpsiu, būna situacijų, kad yra jėgų, kurios bando mane tampyti už atlapų. To neturėtų būti", - teigė AT pirmininkas, pas prezidentą apsilankęs kartu su kitais Teismų tarybos atstovais. Pirmininkas neatskleidė, kas mėgina jį "tampyti už atlapų", tepasakė, kad sprendžiant kai kurias bylas jaučia, kad jam vienoje ar kitoje instancijoje "subtiliai įvairia forma" mėgina daryti įtaką. "Ar pagrįstai gali būti keliamas klausimas apie atsistatydinimą, jeigu AT pirmininkas iš esmės nori pakeisti situaciją ir tai daro nuoširdžiai? Ar gali būti keliamas klausimas, jei AT pirmininkas, vykdydamas teisingumą, nepasiduoda jokioms įtakoms ir stengiasi, kad nebūtų daroma įtaka ir kitiems teisėjams, vykdantiems teisingumą. Tačiau yra tokių situacijų?", - retoriškai kalbėjo AT pirmininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žurnalistų paklaustas, ar pats nejaučia asmeninės atsakomybės dėl teismų darbe susidariusios padėties, jis atsakė, kad jo, kaip AT pirmininko, tiesioginė atsakomybė yra užtikrinti šio teismo funkcionavimą, kuriam visuomenė rimtesnių priekaištų neturi.

"Kalbant apie kitą darbą - mano, kaip Teismų tarybos pirmininko, - tai yra visuomeninės pareigos, nuo kitų Teismų tarybos narių pareigų nė kiek nesiskiria, man tenka tik papildomai pirmininkauti posėdžiams", - kalbėjo V. Greičius. Teismuose teisėjai esą priima sprendimus savarankiškai, ne teismų pirmininkai turi atsakyti už jų darbą. Jie atsakomybę turėtų prisiimti, jeigu nepastebi savo vadovaujamuose teismuose trūkumų, procesų vilkinimų, drausmės pažeidimų.

REKLAMA

Privilegijuota kasta

AT pirmininkas, saugodamas savo klibančią kėdę, pats save giria, tačiau faktai kalba ką kita. Spaudoje buvo išplatinta žinia, kad įtariama, jog praėjusį savaitgalį išgėręs už vairo į policijos rankas pateko Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius.

Kaip rašo "Lietuvos rytas", jei teisėjas padaro avariją ar vairuoja mašiną girtas, eismo priežiūros pareigūnas jo nebaudžia, nes neturi teisės to daryti.

REKLAMA

J. Furmanavičiaus atsisakė pūsti į alkoholio tikrintuvą. Vairuotojas neprieštaravo, kad medicinos įstaigoje būtų paimta jo kraujo. Tyrimo rezultatai paaiškės vėliau. Tačiau J. Furmanavičiui kraujo tyrimo rezultatai neturėtų labai rūpėti, nes jį, kaip ir kitus teisėjus, saugo dar 1994 metais priimtas įstatymas. Pasirodo, teisėjas negali būti baudžiamas už administracinius pažeidimus. Todėl J. Furmanavičius išvengtų bausmės, net jei kraujyje būtų aptikta alkoholio. Jo elgesį svarstytų Teisėjų etikos ir drausmės komisija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas Saulius Skvernelis apie teisėjų privilegijas kelyje nebuvo linkęs kalbėti. "Tokia tvarka. Yra įstatymas, ir mes jį vykdome. Jeigu sulaikome prasižengusį teisėją, atiduodame medžiagą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Kas daroma po to, mes nesidomime", - "Lietuvos rytui" sakė pareigūnas.

REKLAMA

Ar ši komisija iš tiesų yra pajėgi deramai įvertinti teisėjo įvykdytą pažeidimą? Ar saviškiai jam bus lygiai tokie pat griežti kaip paprastam piliečiui? Juk ataskaitos apie prasižengusius teisėjus ir jiems skirtas nuobaudas viešai neskelbiamos. Eismo priežiūros tarnyba taip pat nekaupia duomenų apie avarijas padariusius ar girtus už vairo įkliuvusius teisėjus.

REKLAMA

Policijos pareigūnai nepaskyrė nuobaudos ir Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo teisėjai Sigitai Vainauskienei, kuri gruodžio 14 dieną sostinėje automobiliu padarė nedidelę avariją. Tačiau pati S.Vainauskienė įsitikinusi, kad ši tvarka yra ne teisėjų privilegija, o jų diskriminacija. "Sumokėčiau kaip eismo dalyvė baudą policijai, ir viskas tuo pasibaigtų. O dabar procesas gerokai užsitęs, mane svarstys etikos komisija, gal atsiras kokių nors įrašų darbo istorijoje", - aiškino S.Vainauskienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Teismų įstatymo straipsnis, ginantis šalies teisėjus nuo administracinės atsakomybės, atsirado siekiant saugoti teisėjų nepriklausomybę. Kartais jiems tenka nagrinėti bylas, kuriose administracine tvarka teisiamas pareigūnas. "Pagalvokime, kas atsitiktų, jei tas pareigūnas būtų neseniai nubaudęs teisėją? Tokiu atveju kerštas ar bent konfliktas neišvengiamas", - teigė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Raimondas Šukys. Ar tokios nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, kuri skelbia, kad visi piliečiai prieš įstatymą yra lygūs?

REKLAMA

Žurnalistai galėtų nekvėpuoti

Apie keistą teisėjos poelgį rašo ir "Respublika". Pasirodo, Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos Danutės Valošinaitės gyvybei didžiausią pavojų kelia žurnalistai. Teisėja pati "Respublikai" prisipažino, jog į teismo posėdį dienraščio "Vakarų ekspresas" žurnalistės neįleido dėl to, kad ši galėjo iškvėpuoti kabinete esantį orą.

REKLAMA

Kadangi teisme neatsirado laisvos salės, posėdį teisėja D. Valošinaitė nutarė vesti savo kabinete. Pakvietusi visus proceso dalyvius, teisėja į jį neįleido "Vakarų ekspreso" žurnalistės. Savo sprendimą D. Valošinaitė motyvavo tuo, kad neva žurnalistei kabinete neliko laisvos vietos. Per sekretorę ji perdavė, kad žurnalistei viešame posėdyje dalyvauti uždrausta.

REKLAMA
REKLAMA

D. Valošinaitė "Respublikai" sakė, kad žurnalistės į kabinetą neįleido, nes tai neva buvo paprasta, niekam neįdomi byla. "Tai nėra svarbi ir žurnalistams įdomi byla", - aiškino teisėja. Tačiau paklausta, ar ne patys žiniasklaidininkai sprendžia, kas įdomu, o kas ne, D. Valošinaitė netikėtai prakalbo apie visai kitas priežastis. "Man kabinete paprasčiausiai trūko oro. Supraskite, nebuvo kuo kvėpuoti", - tikino D. Valošinaitė.

"Respublikos" paklausta, ar nebuvo galima praverti langą, D. Valošinitė pratrūko. "Toks buvo mano sprendimas. Man trūko oro," - neslėpė emocijų teisėja.

Toks D. Valošinaitės sprendimas nustebino apylinkės teismo pirmininkę Stefaniją Naščenkovienę. "Apie tai aš išgirdau tik iš jūsų. Būtinai pasidomėsiu, kas ten įvyko. Manau, kad žurnalistė tikrai galėjo sėdėti kabinete. Atsiprašau, kad tai nutiko", - sakė "Respublikai" teismo pirmininkė. S. Naščenkovienės teigimu, toks nesusipratimas įvyko tik dėl to, kad rekonstruojant uostamiesčio apylinkės teismo pastatą trūksta posėdžių salių.

Finansai nesvarbu

Apie tai, kad teisėjos karjerai kelią gali užkirsti pažeidimai teisme, informuoja skaitytojus "Lietuvos žinios".

REKLAMA

Į karjeros siekiančių teisėjų registrą Visagino miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė Nacionalinės teismų administracijos paprašė ją įrašyti jau 2003 metais, bet tik praėjusiais metais jai buvo pasiūlyta užpildyti papildomus reikiamus dokumentus.

"Prašyme nurodžiau, kad galiu persikelti į Kauną arba Vilnių, - LŽ dėstė Bražinskienė. - Šiuos miestus pasirinkau, nes teismuose galėčiau nagrinėti panašaus pobūdžio bylas. Su šeima sutarėme, kad dėl naujo mano darbo galėtume išvažiuoti iš Visagino". Tačiau, LŽ žiniomis, teisėjai kelią siekiant aukštesnių pareigų gali užkirsti kelerių metų senumo istorija, kai Bražinskienę iš Visagino teismo pirmininko pareigų atleido Prezidentas Valdas Adamkus. Tokį pasiūlymą šalies vadovui buvo pateikusi Teismų taryba.

Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių Bražinskienė neteko pirmininko pareigų, buvo Valstybės kontrolės atliktas Visagino teismo ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimas. Kontrolieriai teismo kasoje pasigedo per 26 tūkst. litų. Valstybės kontrolės sprendime taip pat teigiama, kad Bražinskienės įsakymu teismo darbuotojams Visų Šventųjų ir Naujųjų metų proga buvo išmokėta daugiau kaip 17 tūkst. litų premijų.

REKLAMA

Už teismo finansinius reikalus buvo atsakinga Bražinskienė ir vyriausioji buhalterė R. Plučienė. Kilus skandalui, tuo metu laikinai einančio teismo pirmininko pareigas Petro Karvelio įsakymu buhalterė buvo atleista. Šiuo metu Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme dirbantis Karvelis ir Vilniaus rajono teisme teisėjaujanti Vitalija Norkūnaite bei kiti teismo darbuotojai dėl netinkamo Visagino teismo pirmininkės elgesio buvo parašę raštą Teismų tarybai ir kelioms valdžios institucijoms. Tuometiniai Bražinskienės pavaldiniai tvirtino, kad ji kišosi į teisėjų darbą, reikalavo neįvykdomų dalykų, net sugalvodavo bausmes už tariamus nusižengimus - neva išskaičiuodavo atlyginimus pavėlavus į darbą kelias minutes arba telefonu pakalbėjus teismo pirmininkei nežinomu numeriu.

"Už pažeidimus teisme man teko atsakyti, nors tiesioginę kaltę turėtų prisiimti buhalterė, sakė Bražinskienė. - Žinoma, ši istorija gali užkliūti mano kandidatūrą į Kauno apygardos teismą svarstysiančiai Teismo tarybai, tačiau, tikiuosi, tai neturės įtakos tolesnei mano karjerai".

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų