- Daktare, padėkite, jau nuo birželio pradžios negaliu ramiai miegoti... Ketvirtą savaitę sapnuoju žiurkes, žaidžiančias futbolą!
- Nieko, praeis, štai jums mikstūra. Išgerkite ir viską kaip ranka nuims.
- O galima jį išgerti poryt?
- Hm... galima, bet kam atidėlioti?
- Suprantate, rytoj - finalas.
***
Kalbasi gydytojas ir ligonis.
- Čia skauda?
- Skauda.
- O štai čia?
- Labai...
- Na, o šičia?
- Oi-oi-oi! Daugiau tokiais metodais iš manęs nė žodžio neištrauksite...
***
Priėmime pas psichiatrą.
- Daktare, kiekvieną naktį sapnuoju vieną ir tą patį košmarišką sapną - uošvę su krokodilu. Jūs tik pabandykite įsivaizduoti tas dvi eiles spindinčių dantų, primerktas akis ir jų kaustantį, pilną neapykantos ir alkio žvilgsnį, o dar ta šiurkšti ir šalta oda!
- Suprantu jus, tikrai baugu.
- Bet jūs palaukite, aš jums dar ir apie krokodilą papasakosiu...
***
Kalbasi du pažįstami:
- Įsivaizduoji, taip neseniai buvau šitaip apdegęs veidą, o dabar, kaip matai, beveik ir nežymu. Tai plastinės operacijos dėka, kai persodina odą iš kitos kūno vietos.
- O iš kokios kūno vietos?
- Tiksliai nežinau, bet dabar kai tik pervargstu, taip ir traukia trenktis veidu kėdėn...
***
- Kapitone, laive skylė!
- Kur?!
- Kairiajame borte, žemiau vaterlinijos!
- Didelė?
- Labai!
- Užtaisyti įmanoma?
- Ko gero, ne!
- Ruoškite gelbėjimo valtis!
- Bet mes jų neturime...
- O ką turime?
- Gelbėjimo liemenę, bet tik vieną...
Kapitonas greitai užsivelka jam atkištą liemenę ir iššoka...
- Ei! Kapitone! Stok! Juk šiandien - balandžio 1-oji! Taip, vyrai, juokelis nevykęs... Įdomu, kaip tą dalyką paaiškinsite žemėje...
- Kokia vaterlinija, koks, po velnių, dar čia laivas!.. - keikiasi lėktuvo įgulos kapitonas, greitai artėdamas prie žemės...
Aras Besekirskas, Marijampolė
