Irena ZUBRICKIENĖ
Neseniai Marijampolėje lankėsi visuomeninio krūties vėžio prevencijos projekto "Nedelsk" iniciatorė Agnė Zuokienė ir šiame projekte aktyviai dalyvaujanti fotomenininkė Eglė Mėlinauskienė. Vilnietės pristatė penkiasdešimties fotografijų parodą "Akimirka". Nuotraukose Eglė užfiksavusi Onkologijos institute besigydžiusias moteris.
"Kovoti atviromis kortomis"
Fotomenininkė E. Mėlinauskienė ir pati yra buvusi šios medicinos įstaigos pacientė, kelerius metus kovojusi su krūties vėžiu ir, pačios teigimu, laimėjusi kovą su šia klastinga liga. Beje, Eglė - viena pirmųjų moterų, kurios apie savo ligą prabilo viešai, norėdamos padėti ir kitoms. Fotomenininkė įsitikinusi, kad susirgus reikia "kovoti atviromis kortomis". Dar sirgdama ji buvo davusi sau pažadą: jeigu pasveiks, padės to siekti ir kitoms. Eglės meninėse nuotraukose užfiksuotos sergančių moterų nuotaikos - akimirkos kovojant su liga ir be galo trokštant pasveikti.
"Nedelsk" koordinatorės po Lietuvą važinėja jau pagarsėjusiu rožiniu autobusiuku. Be jau minėtos parodos, kelionėse jos organizuoja specialistų paskaitas medikams ir visuomenei bei solidarumo akcijas - kviečia moteris nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio (čia pat mamografu atliekamos mamografijos spėjusiosioms užsiregistruoti kuo anksčiau), bendrauja su jų veikla besidominčiomis šalies gyventojomis. Anot A. Zuokienės, tokios švietėjiškos ir raginančios savimi pasirūpinti kelionės ypač reikalingos atokesnėse nuo didžiųjų miestų gyvenvietėse, kur moterys tiesiog neprisiruošia pasitikrinti pas gydytoją, kol skausmas neatima jėgų krutėti, nes labiau rūpi vaikai, gyvuliai ir ūkis. Kelerius metus veikiančio projekto "Nedelsk" veiklos tikslas - kuo anksčiau diagnozuoti ligą sergančiosioms, skleidžiamais pavyzdžiais padėti moterims suvokti, kad laiku diagnozuotas krūties vėžys yra pagydomas, o delsimas gali būti pavėluotas - netgi kainuoti gyvenimą. A. Zuokienės teigimu, "Nedelsk" padėjo ne vienai moteriai "susigriebti" laiku.
Baisu per vėlai sužinoti
Bauginanti statistika skelbia, kad Lietuva yra antra šalis Europoje pagal krūties vėžio mirtingumo rodiklius. Oficialiais duomenimis, viena iš 1 000 moterų serga krūties vėžiu. A. Zuokienės teigimu, "Nedelsk" statistika dar negailestingesnė: jau patikrinus per 13 000 moterų, skelbiama, jog vienai iš šimto aptinkama krūties vėžio ženklų (o kas penktai randama kitokia krūtų liga). Tačiau laiku tai nustačius, 90-95 procentai pacienčių išgydoma. Kaip sakė A. Zuokienė, per kelerius "Nedelsk" veiklos metus susitikusi su šimtais sergančių moterų, yra baisu ne susirgti, o per vėlai sužinoti, kad sergi.
"Nedelsk" renginiuose dalyvavusi marijampolietė Laima (41 m.), kuriai prieš pusantrų metų buvo diagnozuotas krūties vėžys, o po kelių gydymo mėnesių operuota ir pašalinta viena krūtis, atviravo keikianti save, kad anksčiau neskyrė reikiamo dėmesio savo sveikatai. Kai prieš pusantrų metų ji pasijuto beveik nedarbinga ir nuolat pavargusi, buvo jau pavėluota. Iki tol Laimos nekamavo jokie negalavimai. Pačios nuomone, galbūt todėl krūties vėžys ir vadinamas klastinga liga, nes sėlina pamažu (gali gyventi organizme "neišsiduodamas" ir 10-15 metų) ir užpuola tarsi iš pasalų. Laima sakė nenorinti prisiminti mėnesių, kai, diagnozavus ligą, ji grimzdo į gilią depresiją, o galvoje sukosi tik mintys apie mirtį. Nors moters vaikai jau užauginti, tačiau, Laimos teigimu, atsirado didžiulis noras gyventi ir dėl savęs, ir dėl senutės motinos, kuri jau palaidojusi kitą savo vaiką - tragiškai žuvusį sūnų.
- Buvo taip sunku, kad atrodė, jog mane greičiau suės ne vėžys, o mintys ir jų padiktuotos nuotaikos - po chemoterapijos seansų patiriama būsena prieš visa tai atrodė tik kaip kalnelis prieš neįveikiamą kalną, - "Akistatai" sakė Laima. - Nors po operacijos medikai ramino, jog turėčiau pasveikti, o vėliau grįš ir buvusios jėgos, man gyvenimas vieną po kitos toliau žėrė tik nesėkmes. Dėl ligos tapau nedarbinga ir praradau turėtą darbą. Susirasti naują pasirodė neįmanoma. Pašlijo santykiai su vyru. Bandžiau susikurti ramesnį gyvenimą užsienyje, bet ir ten ligoto svetimšalio paslaugos nereikalingos.
Priimti kaip likimo išbandymą
Laimos teigimu, naujų optimizmo jėgų antplūdį ji pajuto "Nedelsk" renginyje pasiklausiusi fotomenininkės E. Mėlinauskienės minčių: marijampolietę užvaldė noras aktyviai priešintis ligai - esą jeigu gali kiti, kodėl negalėčiau aš? Viešnia Eglė, pasakodama savąją ligos istoriją, auditorijai nuolat kartojo savo gyvenimo, sužinojus apie ligą, taisyklę: viskas baigiasi tuomet, kai nuosprendį paskelbi pats sau! Fotomenininkė teigė ligą priėmusi kaip likimo išbandymą, kaip kliūčių ruožą, kurį būtina įveikti.
- Jeigu nekovoji pati, išėjimas iš gyvenimo garantuotas, - vadovaudamasi savo ir kitų Onkologijos instituto ligonių patirtimi, kategoriškai kalbėjo E. Mėlinauskienė. - 30 procentų sėkmės priklauso nuo pačios vidinių rezervų, nuo vidinio nusiteikimo. Be to, yra dar vienas koziris, verčiantis kovoti su liga: galiu pasakyti, kad sunkiau net ne fizinės kančios sergant, o tai, kad kartu labai kenčia tavo artimieji. Reikia daryti viską, kad ta kančia net negimtų - reikia mylėti save, nuolat lankytis pas gydytojus - neatidėlioti šių vizitų ir nedelsti.
Moterims būtina profilaktika
Anot statistikos, Lietuvoje kasmet apie 1 400 moterų diagnozuojamas krūties vėžys, kiekvieną savaitę nuo šios ligos miršta apie dešimt moterų... Marijampolėje veikiančios privačios šeimos klinikos savininko ginekologo Stanislovo Keršansko teigimu, tokių skaudžių pasekmių būtų galima išvengti, jeigu moterys dažniau kreiptųsi į medikus dėl krūties mamografijų. Jeigu šeimoje niekas nėra sirgęs krūties vėžiu ir nėra kitų rizikos faktorių, 40-49 metų moterims mamografiją rekomenduojama profilaktiškai daryti maždaug kas dvejus metus. Vyresnėms nei 50 metų moterims - kasmet.
Anot gydytojo S. Keršansko, mamografinis tyrimas - tai mažo intensyvumo rentgeno spinduliai, kuriais navikas nustatomas anksčiau, nei jį galima užčiuopti pirštais. (Paprastai moterys kreipiasi, kai pajaučia skausmą, krūtų jautrumą, kai pastebi išskyras iš spenelių, sukietėjimus ir mazgelius. Tokie požymiai - nebūtinai krūties vėžys.) Darant mamografiją, moters krūtis dedama ant rentgeno aparato plokštelės, švelniai spaudžiama ir fotografuojama keletą kartų. Ultragarsiniu tyrimu nustatoma matomo darinio kraujotaka, leidžianti ištirti jo kilmę - ar auglys piktybinis, ar gerybinis. Be to, aspiracine adata galima tiksliai paimti krūtų audinio ar auglio medžiagos ląstelių citologiniam ištyrimui.
Ligos rizikos faktoriai
Kas lemia riziką susirgti krūties vėžiu? Anot gydytojo S. Keršansko, nors šia liga dažniausiai serga 45-60 metų moterys, dėl tam tikrų įgimtų ar gyvenimo būdo padiktuotų sąlygų gali susirgti ir merginos. Krūtų pakitimus itin turi stebėti moterys, kurių šeimose mamos, močiutės, seserys yra sirgusios šia liga. Taip pat naudojančiosios kontraceptines priemones su hormonais arba pakaitinę hormonų terapiją menopauzės metu. Krūtų vėžys (ir ne tik jis) siejamas su bendra moters ginekologine būkle, endokrininių liaukų (ypač skydliaukės) ligomis. Ją gali sukelti moters emocinė savijauta, patiriami stresai, nesiliaujantys neigiami išgyvenimai. Kiti rizikos faktoriai: vyresnis nei 50 metų amžius, anksti prasidėjusios mėnesinės, vėlyva menopauzė, mažas gimdymų skaičius, vyresnio nei 30 metų amžiaus moterų gimdymas, trumpalaikis maitinimas krūtimi, riebus maistas, nutukimas, sumušimai.
Įspėjamieji krūties vėžio simptomai gali būti mazgelis krūtyje, išskyros iš spenelio, spenelio formos pakitimas, krūties formos ar simetrijos pakitimai, odos įdubimas, raukšlelės, krūtų jautrumas, skausmas. Tokius požymius pastebėjusios moterys turėtų skubiai pasitikrinti pas ginekologą - kreiptis po mėnesinių, kai krūtys yra vadinamosios ramybės būsenos. Anot S. Keršansko, nereikia įsitikinti, kad visi pastebėti krūtų pakitimai yra vėžiniai. Nuolatinė profilaktinė krūtų kontrolė užkirs kelią ir nerimui ("gal man vėžys, gal tuoj mirsiu?"), ir pačiai ligai.
Kaip tikrintis pačiai namuose?
Gydytojas S. Keršanskas linkęs dar ir dar kartą priminti moterims, kaip namuose atlikti krūtų savityrą, kai dar tik ruošiamasi kreiptis į medikus. Reikia nusirengus atsistoti prieš veidrodį ir, nuleidžiant rankas, paskui padedant jas ant klubų, o po to suneriant virš galvos stebėti, ar krūtyse nėra atsiradusių nukrypimų nuo normos - aukščiau išvardintų įspėjamųjų krūties vėžio simptomų. Stovint reikia kairiąja ranka apčiuopti dešiniąją krūtį (labai tinka išsimuilinus duše) ir atvirkščiai. Čiuopti trijų viduriniųjų pirštų pagalvėlėmis ir sukant nedidelius ratukus pagal laikrodžio rodyklę. Iš pradžių - krūties paviršių, vėliau - gilesnius audinius. Švelniai spaudžiant, ieškoti mazgelių. Tada dešiniąją ranką uždėti už galvos ir, švelniai masažuojant, čiuopti visą dešiniosios krūties audinį, kuris tęsiasi nuo krūtinkaulio krašto, raktikaulio link - iki pažasties. Toliau čiuopti pažasties duobutę. Po to viską pakartoti už galvos uždėjus kairiąją ranką. Baigiant reikia apsičiupinėti krūtis gulint ant nugaros: po dešiniuoju petimi padėti pagalvę, o dešiniąją ranką laikyti už galvos. Kairiąja ranka apčiuopti dešiniąją krūtį. Tada tą patį pakartoti su kairiąja krūtimi.
Kai krūtys - tik grožio ir sekso simbolis
Gydytojas sakė sunerimęs, kad apie 80 procentų moterų, kurios pačios kreipiasi į gydymo įstaigas dėl galimo krūties vėžio, būna pavėlavusios - joms diagnozuojamas antrosios ar trečiosios stadijos vėžys. 47 procentams pacienčių nustatomas uždelstas ir užleistas trečiosios ar ketvirtosios stadijos vėžys. Ligonės visiškai išgydomos, jeigu kreipėsi laiku - kai liga yra pirmosios ar antrosios stadijos. Reikia įsidėmėti, kad liga prasideda nuo vienos ar dviejų vėžinių ląstelių, kai ligonė nejaučia (!) jokių simptomų.
Paklaustas, kodėl anksčiau krūties vėžio statistika nebuvo tokia bauginanti, gydytojas S. Keršanskas sakė, kad vyresniosios kartos gydytojai tai aiškina moterų gyvenimo būdo pakitimais. Mūsų močiutėms mėnesinės prasidėdavo 18 metų, o menopauzė - apie 40-uosius. Per tuos 20 metų moteris pagimdydavo 10 vaikučių - iš viso apie 15 metų maitindavo krūtimi. Tokiu būdu mėnesinėmis sirgdavo gal tik kokius penkis kartus per savo aktyvųjį gyvenimą. Anot S. Keršansko, krūtys "dirbdavo" tikrąjį savo darbą - maitindavo. O dabar moters krūtys įgijusios visai kitokią funkciją - tai daugiau tik grožio ir sekso simbolis...
Sandros KUČINSKIENĖS nuotr.:
- A. Zuokienė ir E. Mėlinauskienė linkusios paraginti moteris labiau mylėti save
- E. Mėlinauskienės nuotraukose - ligonių išgyvenimai
Letos KAULINIENĖS nuotr.:
- Gydytojas S. Keršanskas žino ne vieną atvejį, kai laiku nustatytas krūties vėžys buvo išgydytas
