Nekilnojamo turto vystytojai pasakoja, kad šeimos, kurios nori įsigyti ekonominės klasės būstą, nuo 100 iki 200 tūkstančių eurų, susiduria su sunkumais. Dėl aukštų palūkanų sunku gauti būsto paskolas.
„Ne tai, kad žmonės patys bijo tų palūkanų, ar mokėjimų mėnesinių, bet tiesiog bankai vertina jų pajamas, kaip mažesnes, nes yra didesnės išlaidos“, – teigia „Eika“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Martynas Žibūda.
Pasak nekilnojamo turto vystytojų, daliai šeimų nepavyksta gauti visos reikalingos sumos iš banko.
„Išsirenka būstą, praeina visą derybų procesą, nuėjus į banką sužino, kad trūksta 15, 20 tūkstančių eurų. Čia ir yra toks neatitikimas, tos naujos situacijos, kai žmogui būstas patinka, jis galvoja, kad jis gali pasiskolinti, bet, deja, bankas atsako neigiamai“, – sako M. Žibūda.
Ir panašu, kad artimiausiu metu situacija negerės. ECB vykdomosios valdybos narys ir vyriausiasis ekonomistas Filipas Leinas akcentuoja – palūkanos kol kas nemažės.
„Reikia išlaikyti šitą palūkanų lygį tiek ilgai, kiek reikės ir, kai mes artėsime prie savo tikslo, tada galėsime kalbėti apie politikos normalizavimą. Mes manome, kad padarytume klaidą, jeigu duotumėm jums kalendorinę datą. <...> Tai priklauso nuo ateities duomenų, turėsime naujas prognozes gruodį, kovo mėnesį, birželį“, – teigia ECB atstovas F. Leinas.
„Pakankamų palūkanų normų lygio išlaikymas yra itin svarbus užtikrinant, kad infliacija bus griežtai ir užtikrintai sugrąžinta į 2 procentų lygį vidutiniu laikotarpiu, yra kritiškai svarbus“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Palūkanų nemažina dėl per greito atlyginimų augimo
Pagrindinė priežastis, dėl ko ECB neskuba spausti palūkanų stabdžio pedalo – per greitai augantys europiečių, įskaitant ir lietuvių, atlyginimai, dėl kurių greičiau brangsta paslaugos, kyla infliacija.
„Atlyginimų augimas gana spartus, mes tikimės, kad kitais metais jis sumažės“, – tikina F. Leinas.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet atlyginimų augimas Lietuvoje viršys 12 procentų, o ir kitąmet algos esą turėtų kilti beveik 9,8 proc.
„Nedarbo lygis yra labai žemas, darbuotojų lūkesčiai yra aukšti, derybinė galia yra didelė, atlyginimų augimas yra dvigubai spartesnis nei buvo įprasta praėjusį dešimtmetį. Dėl to Europos centrinis bankas baiminasi, kad spartus atlyginimų augimas sustiprins paslaugų kainų brangimą ir infliacija nusistovės aukštesniame nei 2 procentų lygyje“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Nors aukštos palūkanų normos stabdo Europos valstybių ekonomikų augimą, ECB viliasi, kad gilios recesijos senajame žemyne pinigų politika nesukels.
„Kol infliacija išlieka gerokai aukštesnė nei ECB tikslas, tam tikra bankas yra priverstas ignoruoti visus ženklus, kurie jau rodo, kad yra paribiuose ir kitų ekonominių problemų – galimas nedarbo lygio didėjimas, ir bankrotų bangos, ir kitos neigiamos ekonominės pasekmės“, – sako N. Mačiulis.
Europos centrinis bankas įsitikinęs, kad brangios būsto paskolos yra mažesnė blogybė nei aukšta infliacija. Esą Lietuvoje prekių ir paslaugų kainas jaučia visi, o brangesnes būsto paskolas – tik kas penktas šeimos ūkis.
„Daugybė žmonių Lietuvoje neturi būsto paskolų, daugybė žmonių Europoje neturi būsto paskolų. Palūkanų normos didinimas ne visus paliečia vienodai. Tai didesnė našta tiems, kas turi daugiau skolų“, – teigia F. Leinas.
„Centrinio banko monetarinė politika naštą užkrauna tiems gyventojams, kurie turi paskolas, daugiausiai turi mokėti tos valstybės, kurios turi didelę skolų naštą, tuo tarpu naudą gauna tie gyventojai, kurie turi daugiau santaupų“, – sako N. Mačiulis
Šiuo metu pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota metinė infliacija toliau sėkmingai ritasi žemyn, nusileido iki 4 procentų. Ekonomistai prognozuoja, kad metų gale ji bus dar mažesnė, galbūt nesieks nė trijų procentų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
