Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Įprastas vaizdas dažnoje mokykloje – valgykloje vaikai traukia grynuosius ar korteles ir perka maistą. Vaikai bei jaunuoliai pasakoja, kiek tėvai jiems duoda pinigų:
„Per dieną 3–4 eurus. Aš už juos nusiperku arba kažkokį gėrimą, arba kažkokių skanėstukų. Arba tiesiog pasilaikau pinigus. Buvau vieną kartą 5 savaites pasilaikęs ir man tėvai leido tai pasilikti ir buvo tai 18 eurų“, – pasakoja aštuonerių Liudas.
„Apie 15 eurų į savaitę. Aš labiausiai išleidžiu savo kišenpinigius ant maisto. Ir turiu pasilikti šiek tiek, nes dažniausiai grįžtu autobusu iki namų“, – sako trylikmetis Domas.
Kišenpinigiai vaikams – nuo 16 iki 100 eurų
Finansų analitikų atlikta apklausa parodė, jog kišenpinigių dydis mokyklinio amžiaus vaikams svyruoja nuo 16 iki 100 eurų per mėnesį. 7–10 metų vaikams daugiausia tėvų skiria 16–30 eurų, 11–15 metų vaikams – 31–50 eurų, o 16–19 metų paaugliams – 51–100 eurų.
„60 procentų tėvų teigia, kad jie tiesiog yra nusistatę tam tikrą sumą savo vaikams ir ją duoda. Dalis yra tokių, kurie duoda, kai vaikai paprašo ir jiems yra kažkoks poreikis“, – komentuoja „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.
Penktadalis apklaustų tėvų pinigus vaikams duoda už gerus pažymius ar atliktus darbus namuose.
O štai psichologai sako, jog kišenpinigių vaikams duoti reikia, mat tai moko mažuosius finansinio raštingumo. Vis tik, vaikams periodiškai skirti pinigų reikėtų tik nuo pirmos klasės. Tiek, kad užtektų maistui, kelionei į mokyklą ir namo bei dar nedidelę sumą asmeniniams poreikiams.
„Vaikai biologiškai dar nesugeba savęs kontroliuoti ir dažniausiai priimdami sprendimus vadovaujasi emocijomis. Tai reiškia, jie nelabai vadovaujasi, kas jiems gerai ir ko jiems reikia, daugiau jie vadovaujasi „noriu“, „nenoriu“, „patinka“, „nepatinka“, – teigia psichologė Inesa Golubovskaja.
Tai reiškia, jog vaikas dažniau nusipirks traškučių pakelį nei obuolį. Vis tik patys nepilnamečiai įrodinėja, kad moka ir taupyti.
„Su klase nuo trečios klasės jau keliaujame į kitas šalis. Šokti. Tai tuos pinigus išleidžiame kelionei. Pusė sumos sumoku aš, kitą pusę tėvai“, – teigia 11-metė Agota.
„Pasitaupiau ir dabar turiu 20 eurų. O rytoj mano sesės gimtadienis, todėl šiandien pirksiu už tuos 20 eurų jai dovaną. Planuoju visokių dalykų nesąmoningų pripirkti. Na, žinote, aštuntokei“, – sako antrokas Liudas.
Vaikai turi suprasti savo išlaidų pasekmes
Finansų analitikai sako, jog patogiausia vaikų išlaidas bei taupymą prižiūrėti atidarius jiems sąskaitas, prie kurių prisijungimą turėtų ir tėvai. Žinoma, atsižvelgiant į atžalų amžių.
„Banko kortelę vaikui galima išimti nuo 6 metų. Tai patogiausias ir turbūt šiuolaikiškiausias būdas yra. Bet, vis dėlto, nuo pat mažumės reikėtų pradėti ir su tais fiziniais pinigais, kad suprasti vertę, kaip su jais elgtis“, – pataria J. Bagdanavičiūtė.
Anot psichologų, kuo vaikas vyresnis, tuo labiau reikėtų leisti tvarkytis su savo finansais jam pačiam. Ir nepykti, jei atžala viską išleido jam tuo metu atrodžiusiam idealiam pirkiniui.
„Pavyzdys. Jei iššvaisto pinigėlius kompiuteriniams žaidimams ir jam nebelieka pinigėlių viešojo transporto bilietui arba pavalgymui, tai kas atsitinka? Vaikai iš karto skambina tėvams – mama, aš neturiu ko valgyti. Tai nereikėtų tėveliams iš karto išsigąsti, kad vaikas nevalgęs. Tiesiog leisti jam patirti tą dieną alkio šiek tiek“, – komentuoja I. Golubovskaja.
Anot psichologės, vaikui nieko nenutiks – grįš namo ir pavalgys. Bet jau bus pajutęs savo išlaidų pasirinkimo pasekmę.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
