REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kauno rajono gyventojus pasiekė neeilinis įspėjimas – po ilgų šalčių pagaliau šylant orams prie Neries įsikūrusioms gyvenvietėms kyla didelis, beveik dešimtmetį nematytas, potvynio pavojus, o žmonėms rekomenduojama bent trumpam išvykti į saugesnę vietą. Situaciją apsunkina ir ties miesto riba vykstančios naujo tilto statybos, mat dėl jų formuojasi potvynį sukelsiančios ledo lyčių sangrūdos. Kauno rajono gyventojai visgi sako, kad potvynio nebijo ir įspėjimus dėl galimos evakuacijos priima ramiai. 

Kauno rajono gyventojus pasiekė neeilinis įspėjimas – po ilgų šalčių pagaliau šylant orams prie Neries įsikūrusioms gyvenvietėms kyla didelis, beveik dešimtmetį nematytas, potvynio pavojus, o žmonėms rekomenduojama bent trumpam išvykti į saugesnę vietą. Situaciją apsunkina ir ties miesto riba vykstančios naujo tilto statybos, mat dėl jų formuojasi potvynį sukelsiančios ledo lyčių sangrūdos. Kauno rajono gyventojai visgi sako, kad potvynio nebijo ir įspėjimus dėl galimos evakuacijos priima ramiai. 

REKLAMA

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, jog pagal orų prognozes sniego tirpimas jau prasidėjęs visoje Lietuvoje. Tikėtina, kad vanduo pradės kilti pirmąją kovo savaitę, o piką pasieks apie kovo vidurį. 

Itin skaudžiai šis atlydis gali paliesti Kauno rajono, o ypač Domeikavos, Karmėlavos ir Lapių seniūnijų, gyventojus. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris naujienų portalui tv3.lt aiškina, jog pagrindinis pavojus kyla dėl itin didelių sniego sankaupų.

REKLAMA
REKLAMA

„Upė yra užšalusi šiuo metu, yra grėsmė, kad šylant orui gali kilti potvynis, ledonešis ir užpilti, apsemti teritorijas, esančias Kauno rajone.

Pagrindinė dabar užduotis – informuoti gyventojus, ką ir esame padarę. Informavimo yra keli būdai, vienas iš jų yra lankstinukai, kurie padalinti gyventojams. Su visais pakalba vietos seniūnas, juos taip pat informuoja žodžiu apie pavojų“, – pasakoja M. Rikteris.

REKLAMA

Vietos gyventojus apie kylantį vandens lygį informuos ir papildomi garsiniai signalai. Pasak M. Rikterio, savivaldybė investavo ir į specialius vandens matavimo prietaisus, kurie realiu laiku gali pranešti apie artėjantį pavojų.

Gyventojai didelio nerimo nejaučia

Pirmadienį rajono gyventojus jau pasiekė pirmoji informacija apie tai, kaip reikėtų potvyniui pasiruošti ir ką daryti, jeigu kyla reali grėsmė.

„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas galimai užliejamose teritorijose gyvenančioms nėščiosioms, ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams rekomenduoja išvykti į saugesnes vietas.

REKLAMA
REKLAMA

Gyventojams rekomenduojama apsirūpinti neperšlampama apranga, ilgai negendančiais maisto produktais, medikamentais, mobiliojo ryšio priemonėmis ir kitais būtinais daiktais. Būtina izoliuoti visus elektros lizdus. Esant apsėmimo pavojui iš rūsių išneškite maisto atsargas, vertingus daiktus. Išvežkite trąšų ir pesticidų atsargas, nepalikite atvirų teršalų, kurie gali pakenkti aplinkai“, – rašoma savivaldybės išplatintame pranešime.

Visgi vietiniai dėl potvynio grėsmės galvos per daug nesuka ir stengiasi toliau gyventi normalų gyvenimą. Pavojaus zonoje esančios Domeikavos seniūnė Lina Mišeikienė teigia, jog gyventojai buvo apklausti, visoje seniūnijoje nebuvo nė vieno žmogaus, kuris neturėtų kur evakuotis esant kritinei situacijai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Visi viską žino, visi tą patyrę. Budėjimo režime gyvena. {...}  Ir vakar bendravau su žmogumi, kuris pragyveno aną potvynį – jie niekur nesikėlė, nesikraustė, prabuvo kelias dienas be elektros antrame aukšte susikėlę, nes kiemas visas buvo apsemtas. Bet jie turi vaizdą į Nerį, matyt, tas gražus vaizdas atperka tą nepatogumą kas dešimt metų. Klausiau, ar nebijo čia gyventi, sakė ne“, – dėsto Domeikavos seniūnė.

Istorija kartojasi

Panašiomis mintimis dalinasi ir Radikių kaimo bendruomenės pirmininkas Juozas Ravinis. Būtent šį kaimą prieš dešimt metų buvo užliejęs panašaus stiprumo potvynis, koks yra prognozuojamas ir šiemet. Tačiau vietos gyventojai antros nelaimės esą per daug nesibaimina.

REKLAMA

„Šiaip tai bent aš nežinau, kad kažkas specialiai kažką darytų. Aišku, žmonės gali persikelti gyventi pavasarį pas tėvus ar vaikus, jeigu gali, nes visgi draudžiama bendrauti tarp kelių šeimų.

Kur čia žmogus pasiruoši – vyresni pagyvenę būna ir viskas, kaip bus taip. Kai kurie gyventojai gal ir persineša buitinę techniką aukštyn. Kai kas po pirmo potvynio perkraustė virtuves į antrą aukštą“, – sako kaimo bendruomenės pirmininkas.

J. Ravinis prisimena, kaip prieš dešimtmetį patvino visa kaimu vadinama sodų bendrija. Tuomet pavojus esą buvo dar didesnis nes ilgesnį laiką spaudė minusinė temperatūra, o ledas buvo storesnis. Vyro teigimu, užsemti buvo ir tie namai, iš kurių net nesimato Neries upės, nukentėjo ir šalimais esantis Kleboniškio miškas.

REKLAMA

„Buvo, ir nemažai (žalos – aut. past.). Ypač Kleboniškio pusėje. Kadangi ten brangesnė vieta, prabangesni namai, ten ir mašinų buvo paskendę garaže daugiau. Žmonės bandė išvažiuoti, kai kilo vanduo, bet ten akimirkos klausimas, nespėjo.

Tie pastatai tokie laikini – tualetai, pašiūrės, – kai kurie išplaukė, kai kuriuos ledai sulaužė. Suma žalos šiaip didelė, jeigu sudėti visus namų ūkius", – prisiminimais dalinasi vietos bendruomenės pirmininkas J. Ravinis.

Pavojų kelia tilto statybos

Pasak J. Ravinio prieš dešimtį metų potvynis kilo dėl upės vingiuose tarp salų susikaupusio ledo. Šiemet situacija kiek kitokia, mat didžiausią pavojų kelia ne Neries salos, o naujo tilto prie Kleboniškio miško statybos. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Šiuo metu upės vaga yra dirbtinai susiaurinta prie to tilto dėl vykdomų rangos darbų. Tai kiek kalbėjome su automobilių kelių direkcija ir „Kauno tiltais“, jie kaip ir neįvertino tos rizikos projektuodami ir atlikdami tą susiaurinimą“, – problemą nupasakoja savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas M. Rikteris.

Statybas administruojančios įmonės „Kauno tiltai“ atstovė  Giedrė Samulionytė-Lekavičienė tv3.lt sako, jog apie situaciją yra žinoma ir jau imtasi veiksmų, siekiant sustabdyti tolimesnį pavojų.

Specialaus laivo ekskavatoriaus strėle, kurios ilgis siekia iki 7 metrų, ties statybviete Neryje jau yra laužomi ledai, taip esą siekiama užkardyti galimas jų sangrūdas. 

REKLAMA

„Be to, objekte, ant tilto atramų, sumontuotos stebėjimo kameros. Jos nuolat fiksuoja situaciją. Taip pat reguliariai keliame bepilotę skraidyklę, kuri, sklęsdama virš upės vagos, kilometro ruože nuo statybvietės į Kauno senamiesčio pusę ir tiek pat – Kleboniškio link, siunčia vaizdinę informaciją. Pastaroji analizuojama ir priimami sprendimai“, – pasakoja įmonės atstovė.

G. Samulionytė-Lekavičienė taip pat pažymi, kad AB „Kauno tiltai“ atsako tik už ties objektu esančios upės vagos situaciją.

„Ekspertų nuomone, pagrindinė ledų sangrūdos ir potvynio rizika yra aukštutinėje upės dalyje nuo statomo tilto vietos. Kaip ir minėta, dedamos maksimalios pastangos tiek atliekant ledonešio monitoringą, tiek aktyviai bendradarbiaujant su kitomis institucijomis siekiant užkirsti kelią potvynio grėsmei“, – teigia ji. 

REKLAMA

Apsidrausti – sudėtinga

Kol kas sunku nuspėti, kokios potvynio žalos gyventojams galima tikėtis šiemet. M. Rikteris sako, kad gyventojai kol kas gali glaustis pas savo artimuosius, o tiems, kurie tokios galimybės neturi, savivaldybė suteiks laikino apgyvendinimo vietas.

Už turtinę žalą Kauno rajono savivaldybė esą neatsako, tuo užsiima tik privačios draudimo bendrovės. Tačiau Radikių kaimo gyventojas J. Ravinis sako, jog jos į potvynio riziką patiriančius gyventojus žiūri atsargiai.

„Teko girdėti, kad susiduria su naujomis taisyklėmis – jeigu buvo išmoka už potvynį, jie atlygina visą padarytą žalą, bet po to kažkiek laiko nebegalioja ši rizika.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nes iš tikrųjų daugelis namų pastatyta užliejamose pievose, ten kurį laiką buvo draudžiama sklypus gauti. Bet žmonės landūs, įsigyja po truputį. Kiti žmonės nusipirko ir net nežino apie tokį pavojų“, – pasakoja J. Ravinis. 

Su draudimų bendrovių nenoru drausti rizikingoje vietoje gyvenančius žmones susidūrė ir Domeikavos seniūnė L. Mišeikienė: „Gal ir draustųsi, bet draudikai nelabai draudžia. Arba labai brangu ir tiesiog žmonės pasirenka nesidrausti“.

Viena didžiausių draudimo bendrovių Lietuvoje, „Lietuvos draudimas“, savo pasiūlymuose iš tikrųjų išskiria atskirą punktą draudimams nuo potvynio sukeltos žalos. Pasirodo, jog nuostoliai neatlyginami, jeigu „draudimo vietoje buvo numatomas potvynis (įvyksta bent 1 kartą per 10 metų, t. y. vertinant potvynio tikimybę yra analizuojamas 100 metų laikotarpis ir konkrečioje vietovėje per tą laikotarpį įvykusių potvynių skaičius)”.

REKLAMA

Grėsmė visoje Lietuvoje

Potvynio grėsmė šiemet reali ne tik Kauno rajone – Birštono, Jurbarko rajono, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos rajono, Kupiškio rajono, Pagėgių, Panevėžio rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono gyventojai raginami ruoštis galimai vandens stichijai, nes šiose vietovėse potvynio grėsmė yra didžiausia, tačiau ji galima ir kitose savivaldybėse.

Esant poreikiui virš savivaldybių gali kilti sraigtasparniai, siekiant apžiūrėti teritorijas ir galimus kylančius pavojus dėl besikaupiančių ledo sangrūdų, taip pat savivaldybėse situacija stebima dronais. Kylant vandens lygiui gyventojams bus siunčiamos perspėjimo žinutės. 

REKLAMA

Prieš prasidedant potvyniui, gyventojams patariama pasirūpinti, kad  kelioms paroms užtektų  maisto produktų,  geriamojo vandens, degtukų, malkų. Taip pat reikėtų gerai izoliuoti visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas. Iš rūsių išnešti daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus, o lengvesnius daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo, nunešti į viršutinius aukštus, pastoges.

Esant potvynio tikimybei, reikia užsandarinti šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo. Kad apsaugotumėte namus nuo ledo sangrūdų, būtina įkalti apsauginius stulpus, taip pat patartina pažymėti vėliavėlėmis ar kitais ženklais, kaip privažiuoti nuo pagrindinio kelio iki sodybos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų