REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
18
Akimirkos su vaikais iš globos namų (nuotr. asm. archyvo)

Prieš metus kauniečiui Rokui Šarauskui (24 m.) bėgiojant gimė neįprasta idėja – padėti be tėvų augantiems vaikams iš vaikų globos namų. Iš pradžių vaikinas galvojo apie savanorystę, tačiau iš Kauno savivaldybės sužinojo, kad vienintelis būdas, kaip padėti vaikams, yra pinigai.

18

Prieš metus kauniečiui Rokui Šarauskui (24 m.) bėgiojant gimė neįprasta idėja – padėti be tėvų augantiems vaikams iš vaikų globos namų. Iš pradžių vaikinas galvojo apie savanorystę, tačiau iš Kauno savivaldybės sužinojo, kad vienintelis būdas, kaip padėti vaikams, yra pinigai.

REKLAMA

Naujienų portalui tv3.lt Rokas papasakojo apie gimusią idėją įkurti labdaros ir paramos fondą vaikams, augantiems vaikų globos namuose. Rokas paatviravo, su kokiais iššūkiais susiduria vaikai, augantys vaikų globos namuose.

Efektyviai išnaudoti 2 valandas

Bėgioti Rokas pradėjo gana spontaniškai. Anksčiau vaikinas daug rūkė, tačiau vieną dieną nusprendė, kad reikia keisti savo gyvenimo būdą ir pradėjo bėgioti. Nesvarbu, ar vasara, ar žiema – Rokas atsikeldavo pusę šešių ryto ir pradėdavo dieną bėgiojimu. „Vieno rytinio bėgimo metu man atėjo į galvą mintis, kad galbūt būtų pravartu skirti savo 2 valandas.

Nes visi žinom, kad mes patys jas dažnai praleidžiame per dieną ar per savaitę neproduktyviai: televizoriui, dar kažkokiam „Facebook“ naršymui ar kažkur kitur. Gal kažkam tos 2 valandos, kurios yra švaistomos, kažkam būtų naudingesnės“, – sako Rokas.

REKLAMA
REKLAMA

Kodėl pasirinko globos namuose augančius vaikus, Rokas iki šiol nežino. Tačiau idėja, padėti vaikams augantiems globos namuose, jo ilgai nepaleido.

Pradėjus domėtis, kur galėtų padėti savanoriaudamas, Rokas sužinojo, kad šiuo metu Kaune tai nėra įmanoma ir vienintelė išeitis – piniginės aukos.

REKLAMA

Vaikinas bandė išsiaiškinti, ką jis galėtų padaryti, kad jam būtų leista lankytis globos namuose. Buvo pasiūlyta tvarkytis reikalingus popierius. Būtent taip gimė idėja apie paramos ir labdaros fondą vaikų globos namuose augantiems vaikams.

Sutiko draugiškai

Rokas pasakoja, kad po pirmo apsilankymo vaikų globos namuose jis suprato, ko iš tiesų reikia vaikams. Tai – laikas. „Atvykęs pas juos po dviejų savaičių pasimatyti, pamačiau, kad jie pas mane atbėga ir mane apkabina per kojas. Supratau, kad tos dvi valandos jau turėjo reikšmę, nes jie mane priima kaip draugą.

REKLAMA
REKLAMA

Jie manęs klausia, ką aš veikiu per dienas. Tu jiems atsakai, kad nesi tas, kuris švaistosi gatvėmis, rūko, geria ir pasakai, kad skaitai knygas, bėgioji, būni su jais. Pasakai, kad taip, tai nėra atlygintina. Jie ir pradžių galvojo, kad man moka pinigus, kad su jais praleisčiau laiką. Kai jie sužino, kad ne, jie nustemba ir dar labiau su tavim nori praleisti laiką“, – pasakoja Rokas.

Vaikinas tiki, kad gyvenime viską gali pasiekti, bet dėl tam tikrų finansinių galimybių vaikams iš globos namų nėra suteiktos galimybės. Todėl Rokas gautus pinigus skiria vaikų ugdymui – įvairiems būreliams, kinui, teatrui.

Sujaudino vaiko pasikeitimas

Rokas papasakojo, kad per visą tą laiką sutiko daugybę vaikų, kuriems vertindavo ne atvežtas dovanas, o laiką, praleistą drauge. Dažnai į vaikų globos namus užsuka įvairūs žymūs ir paprasti žmonės prieš Kalėdas, kurie atveža dovanas, nusifotografuoja ir išvyksta. Tokie atvejai, kaip sako Rokas, vaikams tik pridaro daugiau žalos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vaikų globos namuose augantys vaikai turi daug nevaikiškų problemų. Vaikinas prisiminė vieną įsimintiną atvejį apie elgesio sutrikimų kamuojamą berniuką, vardu Ričardas.

Rokas pasakojo, kad Ričardas buvo tas, kuris daug keikėsi ir turėjo nevaldomų elgesio protrūkių. Tačiau vaikinas neskubėjo aiškinti Ričardui, kaip taip, kaip jis elgiasi, yra blogai, todėl jis turi keistis. „Svarbiausia tokiuose gyvenimo atvejuose nelįsti, bet tai nereiškia, kad atsuki nugarą. Nelįsti yra tai, kad tu visą laiką žinai, kad kai tau reikės pagalbos, galėsi į mane kreiptis“, – sakė Rokas.

Galiausiai, Ričardas kreipėsi į Roką ir pasakė, kad nori keistis ir būti geru žmogumi. „Tada supranti, kad čia turi įsijungti visų perskaitytų knygų nauda. Tavo rankos, kurios buvo atviros, turi dar paimti įrankį ir jį duoti. Supranti, kad jis tuo metų yra automatiškai linkęs tavęs klausyti ir priimti viską, ką tu sakai ir vykdyti“, – prisiminė Rokas.

REKLAMA

Vaikinas Kaune surado dziudo mokytoją, buvusį olimpinį dziudo čempioną Marių Paškevičių ir paprašė jo priimti Ričardą į dziudo treniruotes. M. Paškevičius sutiko ir dabar Ričardas mokosi dziudo meno.

Pradėjęs lankyti treniruotes, Ričardas tapo ramesniu, jo pykčio protrūkiai sumažėjo. „Kai tu vaikui duodi tą papildomą viltį, idėją, kurią perteiki žodžiais, emocija ir kūno kalba, jam užsidega akyse būtent ta nauja šviesa. Tada jis lanko tas treniruotes su šypsena“, – apie Ričardo pasikeitimus pasakojo Rokas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų