Viena iš vietų, į kurias užsuka dažnas lietuvis ir kurioje vis dar klesti nelegalių vaistų prekyba, yra turgus, dėl to „Camelia“ vaistinių tinklo vaistininkas Rimvydas Blynas papasakojo, kodėl vertėtų vaistus įsigyti tik iš vaistinių.
Kuo skiriasi legalūs vaistai nuo nelegalių?
Pirmiausia, vaistininkas prabilo apie tai, kuo skiriasi legaliai ir nelegaliai įsigyjami vaistai. Anot jo, retas kuris žino skirtumą, tad mano, kad vaistai tarpusavyje nesiskiria.
„Saugūs, patikrinti ir sertifikuoti preparatai parduodami tik vaistinėse, o kai kurių dažno naudojimo vaistų ar maisto papildų galima įsigyti ir kai kuriuose prekybos centruose.
Taip pat visoje Europos sąjungoje receptinių vaistų pakuotės yra žymimos unikaliu QR kodu, pažyminčiu, kad jose esantys vaistai atitinka visus standartus, yra pagaminti ir tiekiami legaliai. Parduodant receptinį vaistą, vaistinės kasoje šis kodas būna patikrinamas“, – aiškino R. Blynas.
Specialistas pridūrė, kad, kalbant apie nelegalius vaistus, jų rinka pasaulyje yra labai plati. Anot jo, susiduriama su preparatų perpardavinėjimu, padirbinėjimu.
Negana to, jis pridėjo, kad tobulėjant technologijoms legalius vaistus nuo klastočių atskirti tampa vis sudėtingiau.
„Teko girdėti apie įvairiuose interneto portaluose, užsienio svetainėse ar forumuose pardavinėjamus vaistus, perparduodamus receptinius preparatus“, – sakė jis.
Taip pat, anot jo, ne paslaptis, kad šie vaistai yra pardavinėjami tokiose viešose vietose kaip turgus.
Kokius nelegalius vaistus įsigyja lietuviai?
Pasiteiravus specialisto, kokių nelegalių vaistų dažniausiai ieško tautiečiai, jis tikino, kad tiksliai į klausimą atsakyti negali.
Vis tik tam tikras tendencijas įžvelgti galima. Vaistininkas R. Blynas pasidalijo savo įžvalgomis.
„Tikėtina, kad nelegaliai žmonės bando įsigyti tai, ko negali vaistinėse: receptinių vaistų neturint gydytojo recepto – antibiotikų, preparatų, kurių nėra griežtai prižiūrimoje ES vaistų rinkoje, preparatų lieknėjimui, preparatų erekcijos sutrikimams gydyti ir kt.“, – pavyzdžių pateikė jis.
Pasiteiravus, kokios priežastys gali lemti gyventojų norą įsigyti ne kokybišką produktą, o klastotę, vaistininkas nurodė, kad jos – įvairios.
„Priežasčių gali būti daug: asmeniniai įsitikinimai, tiekimo sutrikimai legalioje rinkoje, kainos pokyčiai, gydytojas nemato poreikio recepto išrašymui ir kt.“, – teigė jis.
Nelegalių vaistų žala organizmui
R. Blynas aiškino, kad visa nelegalių vaistų pirkimo grėsmė slypi tame, kad nėra tiksliai žinoma, ar vaiste tikrai yra nurodytos medžiagos.
Anot jo, tokie savęs gydymo metodai gali atnešti žalos sveikatai, o jos mastas nėra išmatuojamas:
„Deja, tokiu atveju pardavėjas dažnai negali užtikrinti, kad įsigyjama pakuotėje nurodyta veiklioji medžiaga be netinkamų priemaišų, negalima patvirtinti preparato kokybės, dozės ir galiojimo laiko. O tokios priemonės gali padaryti daug žalos organizmui.“
Jis pridūrė, kad taip pat pasekmės gali būti skaudžios, nes vaistų pardavimui yra numatytos specialios laikymo sąlygos, kurios neturėtų būti pažeistos.
Pasak vaistininko, nesilaikant šių taisyklių nukenčia vaistinis preparatas ir dėl to taip pat galima susidurti su bėdomis.
„Tarkime, jei vaistai visą laiką turi būti šaldytuve, tačiau mes juos gabentume be jokios specialios įrangos, pavyzdžiui, jūriniais konteineriais, automobiliu, keleiviniu lėktuvu – laikymo sąlygos bus pažeistos.
Visa tai gali lemti ne tik jo neveiksmingumą, bet ir apsinuodijimus, neištirtus ir nenuspėjamus šalutinius poveikius“, – įspėjo jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
