• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Numerio perkėlimo paslaugą teisiškai reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba. Nepaisant to, kyla įtarimų, kad tarnyba ne visada paiso vartotojų interesų ir leidžia lobti komerciniams subjektams. Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių klientai jau daugelį metų naudojasi numerio perkėlimo paslauga. Už šios paslaugos stovi nematomas mokestis, verslininkams sukrovęs solidžias apyvartas. Dabartinė teisinio reguliavimo praktika leido atsirasti privačiam monopolistui, sukūrė rimtą landą korupcijai bei leido pasipelnyti vartotojų sąskaita.

Numerio perkėlimo paslaugą teisiškai reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba. Nepaisant to, kyla įtarimų, kad tarnyba ne visada paiso vartotojų interesų ir leidžia lobti komerciniams subjektams. Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių klientai jau daugelį metų naudojasi numerio perkėlimo paslauga. Už šios paslaugos stovi nematomas mokestis, verslininkams sukrovęs solidžias apyvartas. Dabartinė teisinio reguliavimo praktika leido atsirasti privačiam monopolistui, sukūrė rimtą landą korupcijai bei leido pasipelnyti vartotojų sąskaita.

REKLAMA

Seimo LSDP frakcijos narys Julius Sabatauskas trečiadienį savo surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad turėtų būti skelbiamas konkursas, kur būtų išrenkamas komercinis subjektas, kontroliuojantis centrinę duomenų bazę, o jos kaštus apmokėtų ryšių operatoriai.

„Mano įsitikinimu, šiandieniniai numerio pakeitimo kaštai yra iki keliasdešimt kartų didesni nei turėtų būti, todėl administratoriui pelnytis galimybės yra labai didelės“, - sakė J. Sabatauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Numerių perkėlimo procesas vyksta jau 8-eri metai. Anot J. Sabatausko, kitose Europos šalyse, kaštai pagrįsti sąnaudų principu, o Lietuvoje sistema sutvarkyta taip, kad centrinis duomenų administratorius galėtų gauti kuo didesnį pelną. „Kitaip tariant, viskas padaryta taip, kad būtų galima kuo labiau nugręžti mūsų visus vartotojus“, - sakė Seimo narys.

REKLAMA

Jei ryšio operatoriai mokėtų mažesnius, sąnaudomis pagrįstus įkainius, vartotojams taip būtų taikomi mažesni paslaugų įkainiai.

Iniciatyvos turi imtis ryšio operatoriai

J. Sabatauskas Seimui pateikė įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti bendrąsias numerio perkėlimo sąlygas ir tvarką palikti Ryšių reguliavimo tarnybai, tačiau visa sistema būtų pagrįsta ryšio operatorių bendradarbiavimo principu. „Ryšio operatoriai kartu įsteigtų viešąją, ne pelno siekiančią įstaigą, kuri administruotų duomenų bazę ir būtų tarpininku, nesiekiančiu pelno“, - sakė Seimo narys.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu už kiekvieną telekomunikacijų operatoriui priklausantį numerį numerių duomenų bazę administruojančiam vieninteliam privačiam subjektui yra mokama. Per metus susidaro suma didesnė nei 10 mln. Lt. Šias sąnaudas telekomunikacijų operatoriai įskaičiuoja į vartotojų apmokamas pokalbių kainas.

Centrinę duomenų bazę, per kurią ir vyksta numerių kelionė iš vieno tinklo į kitą, nuo 2005 m. administruoja bendrovė „Mano numeris“. Sutartis su administratoriumi galioja iki kitų metų vidurio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu šio administratoriaus pajamos yra iki 11 mln. litų per metus. „Tai nėra vien pelnas, tačiau apyvarta vis tiek galėtų būti mažesnė. Vienas litas už numerį gal ir nėra daug, bet jis nepagrįstas sąnaudomis“, - sakė J. Sabatauskas.

Pokyčiai – kitamet

Jis teigė, kad patiems ryšio operatoriams pasiūlytas principas yra priimtinas, nors gali būti ir tobulinamas. Iki 2015 m. liepos 1 dienos planuojama rasti naują administratorių pradėti taikyti naują modelį. „Iš esmės ir šiandien, nekeičiant įstatymų, Ryšių reguliavimo tarnyba galėtų šitą modelį įgyvendinti, nes tai jai leidžia įstatymas. Pakeitę savo aprašą, jie galėtų geriau saugoti vartotojų interesus ir tuomet būtų galima sakyti, kad jie tarnauja žmonėms, o ne vienam iš komercinių subjektų“, - sakė seimo narys.

REKLAMA

Korupcijos šešėlis

Paklaustas, ar nemato korupcijos apraiškų, suteikiant įmonei „Mano numeris“ teisę būti monopolistu, ypač žinant jos ryšius su buvusiu Ryšių reguliavimo tarnybos vadovu Tomu Barakausku, J. Sabatauskas sakė, kad korupcijos požymių yra.

„Visų pirma, turinti būti ne pelno siekiančia organizacija, ji uždirba didžiulius pelnus. Antra – kodėl nebuvo išanalizuota kitų šalių praktika? Gal ne iš karto, bet vėliau tikrai buvo galima pakeisti tą ydingą praktiką, kuri deda aukso kiaušinius vienam iš ūkio subjektų“, - sakė J. Sabatauskas.

Seimas po pateikimo pritarė J. Sabatausko parengtam Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siekiama kuo geriau užtikrinti abonentų teises išsaugoti savo abonentinį numerį ir kuris panaikins sukurtą piktnaudžiavimo galimybę ir bent trečdaliu sumažins numerio perkėlimo kaštus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų