Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja „Hanner" valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Kultūrininkų streikas nuvilnijo per Lietuvą – ką manote apie tai, kas čia vyksta, ir galbūt matote kokią nors išeitį iš šitos įkaitusios situacijos?
A. Avulis: Iš tikrųjų, politinis gyvenimas Lietuvoje dabar kunkuliuoja, ir kultūros visuomenė iš tikrųjų rodo labai didelį ir aktyvumą, ir susirūpinimą, bet visumoje, ko mums labiausiai šalyje reikia, tai mums reikia ir stabilumo, ir to, kad mes vienas kitą palaikytume.
Integralumo tam tikro norite pasakyti? Na, kultūrininkams netinka „Nemuno Aušra“ koalicijoje, sako populistams nereikia šitos srities atiduoti. Ką jūs galvojate apie tą populizmą?
A. Avulis: Aš manau, kad jie iš tikrųjų yra teisūs, bet galėtų galbūt šitoje vietoje, jeigu galėčiau duoti patarimą, tai jie galėtų truputį dar siūlyti savo kandidatus, ir tada būtų kažkoks konstruktyvesnis pokalbis, nes dabar sakyti, kad tas netinka, tas netinka ir viskas. Tai gerai, bet ko jūs norite?
Jūs atiduotumėte protestuojantiems Kultūros ministeriją. Imkite, bet, matote, reikia ministro – tai suraskime tam asmenybę, kuria pasitiki kultūros bendruomenė. Aš manau, kad tokių žmonių yra Lietuvoje, tik turėtų kažkas parodyti iniciatyvą ir pasiūlyti: „Štai, mes turime du arba tris kandidatus ir mes siūlome, kad jis atstovautų mūsų bendruomenei, visai kultūros sferai – būtent šis arba kitas asmuo“ – tada jau sprendimas būtų pas politikus.
Tai būtų sprendimas, kuris stabilizuotų ir nereikėtų daugiau protestų daryti, ir daug diskusijų, ir kaltinimų, ir viso kito nereikėtų.
Užsienio investicijos Lietuvoje stringa – ar dėl karo, ar vis dar dėl biurokratinių kliūčių?
A. Avulis: Čia yra du dalykai – tiek geopolitinė situacija, tiek biurokratija, bet aš norėčiau šitoje vietoje kažkiek nuraminti tuos, kurie labai daug deda vilčių į tiesiogines užsienio investicijas. Iš tikrųjų, Lietuvoje yra pakankamai daug kapitalo.
Kapitalas dabar nėra nelabai sunkiai prieinamas, bet didžiausia problema – būtent ta biurokratija. Lietuvoje jau per 30 metų susikūrė verslai, kurie pajėgūs investuoti šimtus milijonų ir netgi milijardus į Lietuvos ekonomiką, bet tam turi būti sąlygos, tam turi būti visiškai kitoks požiūris į verslą.
Šiandien, kaip minėjau, verslas nesulaukia tiek pagarbos būtent iš valdžios struktūrų. Labai menkas yra bendradarbiavimas tarp verslo ir politikos. Čia kažkoks nubrėžtas tabu: negalima bendradarbiauti, nes ten galbūt kažkokie interesai, galbūt kažkokia korupcija atsiras ar dar kažką. Bet tai absoliučiai neturi jokio pagrindo.
Ar sutinkate, kad baimė stabdo ekonomiką?
A. Avulis: Taip. Jeigu tu visko bijai, tada nieko negali daryti, o iš tikrųjų reikia būtent užkardinti tuos, kurie neteisėtai ar nesąžiningai veikia ar pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, bet nesilaikyti kažkokios, žinote, tokios doktrinos, kad verslas čia yra kažkas tai negero, o politikai čia labai daro viską gerai ir teisingai – tikrai ne.
Kartu sujungus gebėjimus, tiek savo įgaliojimus, kokius turi politika, ir verslas, be abejo, mes galėtume ženkliai, ženkliai daugiau pasiekti ir labai greitai tada mes tiesiog pasivytume stipriausias Vakarų Europos šalis.
Politikoje reikia lyderių – mums reikia aiškiai žinančių žmonių, kurie nebijo kažko. Dabar politikai daugeliu atveju visko bijo: jie bijo prarasti poziciją, ar bijo, kad juos kitai kadencijai galbūt neišrinks. Tada jiems geriau nieko nedaryti, geriau kažko nederinti, nepasirašyti, nei priimti kažkokį drąsesnį sprendimą. O be drąsių sprendimų šiandien bus – šiandien dar galime, bet ateityje tikrai bus daug sunkiau.
Būsto rinka vėl įsibėgėja – pardavimai išaugę dvigubai, statybos intensyvios. Ar tai tvarus augimas, ar naujo nekilnojamojo turto burbulo pradžia?
A. Avulis: Aš manau, burbulo dar čia nėra, bet rinka iš tikrųjų labai aktyvi. Tiesiog susidaro tokia situacija, kad paskutinius dvejus trejus metus rinka buvo prigesusi. Visada, kai rinka palaipsniui auga po truputį, tai būna pati sveikiausia ir visiems aiškiausia situacija. Deja, mes dabar išgyvenome du tokius periodus.
Buvo vienas pandeminis – atsirado pandemija, visi susitraukėme, nieko nedarėme, laukėme. Baigėsi pandemija, vėl viskas sprogo į viršų, pakilo. Tada prasidėjo karas, vėl visi susitraukėme, dvejus trejus metus ta rinka vos gyveno, o dabar vėl ji auga ir labai stipriai auga.
Tokie pulsavimai, aišku, yra nelabai sveiki, jie išprovokuoja kainų augimą, ir tas kainų augimas bei didėjimas, aišku, kelia susirūpinimą ir nerimą. Neturėtų taip būti, bet situacija yra tokia, kad prisideda dar keli faktoriai, kuriuos labai sunku suvaldyti.
Turime labai daug investicijų suplanavę į krašto apsaugą, o statybos pajėgumai, statybos pramonė Lietuvoje yra tokia, kokia ji yra – ji negali staiga padidėti du ar tris kartus. Dabar mes matome tokią situaciją, kad tos gamyklos, kurios gamina gelžbetonio gaminius ir kitas statybai reikalingas medžiagas, nepajėgia tiesiog aprėpti visų tų projektų apimčių, kurios šiandien ateina į Lietuvą.
Aišku, tai augina kainas. Tas kainų augimas iššaukia dar vieną reakciją: žmonės, matydami, kad kainos auga, puola pirkti. Jie puola pirkti, nes žino, kad kitais metais bus dar brangiau. Ir tada mes pakliūvame į tokį uždarą ratą, kuriame išeiti iš jo nelengva. Kažkuriuo metu atsitrenksime į sieną ir sustosime.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
