Viceministras: didesnių problemų turėjome pirmas dvi dienas
Vidaus reikalų viceministras A. Abramavičius ketvirtadienį pats lankėsi ukrainiečių registracijos centre Vilniuje. Jo akimis, centras dirba sklandžiai.
„Didesnių problemų turėjome pirmas dvi dienas, kai centras pasileido, kiekviena organizacija ieškojo savo vietos šioje grandinėje. Tam tikrų nesklandumų atsitinka, reikia suprasti, dirba savanoriai iš altruizmo. Tiek Maisto bankas, tiek Raudonasis kryžius. Galbūt lūkesčiai žmonių yra kiti.
Vilniaus registracijos centro darbą vertiname kaip sklandų tiek iš Migracijos departamento pusės, tiek iš savanorių. Neatmestina, galbūt yra trūkumų“, – tv3.lt pripažįsta A. Abramavičius.
Apie tai, kad ukrainiečiams gali trūkti maisto, vaistų, o centro darbo procesai nėra koordinuoti, tv3.lt pasakojo savanoriai, nepriklausantys jokioms nevyriausybinėms organizacijoms. Centro koordinatorė Rasa Švanienė aiškino, kad centre visko užtenka ir kad savanoriai pagalbą verčiau turėtų teikti tiems, kurie iš centro išėjo.
Viceministras pabrėžia, kad visos iniciatyvos padėti ukrainiečiams yra vertintinos teigiamai. Vis dėlto, kaip sako A. Abramavičius, svarbu, kad nesusidarytų butelio kaklelio efektas, kai pagalba sutelkiama tik į vieną vietą.
„Įsivaizduoju, kad tuoj susidursime su problema, kas su tais žmonėmis bus toliau. Galbūt savanorių pagalba bus reikalinga jiems netgi teikti tam tikrą psichologinę pagalbą ar su jais pasikalbėti. Maisto paketus išdalinti svarbu, bet tai yra vienkartinis dalykas. Todėl savanorių pagalba bus reikalinga ir ateityje, svarbu, kad entuziazmas neišblėstų“, – pažymi A. Abramavičius.
Viceministras už kompensacijas priėmusiems ukrainiečius
Jau dabar girdėti, kad žmonės, suteikę ukrainiečiams namus susiduria su tam tikrais finansiniais sunkumais – reikia apmokėti mokesčius, norisi pasirūpinti atvykėlių maitinimu, higienos priemonėmis ir kitais dalykais.
Pavyzdžiui, Šiaulių miesto savivaldybė skelbia, kad tokiems gyventojams padės apmokėti mokesčius.
Vis dėlto Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad ukrainiečius apgyvendinti žmones reikia skatinti dėl savanoriškų motyvų, o ne kompensacijomis.
„Pirma – kalbama apie kompensacijas savivaldybių biudžetams, nes jos priima žmones, priima vaikus į mokyklas, dar – gydymo išlaidos ir taip toliau. Taigi, normalu, kad savivalda gautų daugiau lėšų iš biudžeto padidėjusioms išlaidoms kompensuoti.
Dėl žmonių, priimančių ukrainiečius – aš manau, kad mes visų pirma turime galvoti apie savanoriškumą. Kaip jau minėjau aukščiau, ukrainiečiai pasiruošę kai tik galės, imtis darbų, jie tai kartoja nuolat susitikimuose. Taigi, manau, kad paramą žmonėms suteikiame ne su mintimi, kad už ją po to gauti atlygį. O dėl to, kad norime padėti žmonėms, netekusiems savo namų. Manau, jie mums už tai tikrai atsidėkos, matau tai iš šių žmonių pasiryžimo“, – savo „Facebook“ rašo Seimo pirmininkė.
Viceministras A. Abramavičius sako, kad sprendimai dėl šio klausimo laukia artimoje ateityje.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažadėjo tam tikrus sprendimus kitą savaitę – kaip kompensuoti papildomas išlaidas žmonėms, kurie suteikia butus ukrainiečiams.
Manome, kad išmokos, kompensacijos jiems turėtų būti, kad nesumažintume to entuziazmo. Kita vertus, iššūkis – kas bus ateityje, koks bus srautas. Kaip minėjau, du tūkst. per dieną, praėjus savaitei turėsime kokius 25 tūkst.
Apgyvendinimas mums bus reikalingas tiek šeimose, butuose, tiek savivaldybių patalpose – ar tai būtų bendrabučiai, ar poilsio namai. Trečias etapas gali būti sporto salės ir kokios nors masinės patalpos“, – sako A. Abramavičius.
Lietuvoje galėtų būti steigiami dar trys ukrainiečių registracijos centrai
Ketvirtadienį Lietuvoje veikia šeši ukrainiečių registracijos centrai. Viceministras A. Abramavičius sako, kad svarbu krūvį centruose paskirstyti kiek įmanoma optimaliau.
„Didžioji trauka yra į didžiuosius miestus. Pirmiausia į Vilnių ir buvo dienų, kai Vilnius aptarnaudavo 1,5 tūkst. ukrainiečių. Bandome dirbti su šešiais centrais, trauka yra didieji miestai. Rezervinius planus turime dar įsteigti tris papildomus centrus, bet tą procesą dar atidedame“, – tv3.lt ketvirtadienį kalbėjo ukrainiečių centre apsilankęs viceministras.
Pasak jo, nauji ukrainiečių registracijos centrai galėtų būti steigiami Panevėžyje, Utenoje ir Tauragėje.
Lietuva nevykdo vidinės ES sienos kontrolės, tad pasakyti, kiek tiksliai į Lietuvą atvyksta nuo karo bėgančių ukrainiečių – neįmanoma.
„Mes galime vadovautis tik skaičiais, kuriuos registruoja registracijos centruose esantys pareigūnai. Vakar iš tikrųjų buvo rekordinis skaičius – 2050 visoje Lietuvoje“, – teigia A. Abramavičius.
Pasak jo, kiekviename centre aptarnaujamas skirtingas kiekis ukrainiečių. Mažiausiai jų aptarnaujama Marijampolėje. Todėl, kaip sako A. Abramavičius, kyla užduotis ukrainiečių srautus valdyti.
„Psichologiškai pabėgėliai ukrainiečiai nori vykti į Vilnių, čia yra problema. Kuo daugiau čia aptarnaujame žmonių, tuo didesnį traukos centrą sukuriame“, – sako A. Abramavičius.
Registruoti ukrainiečius gali ne bet kas
Dar prieš kurį laiką paskelbta, kad darbui ukrainiečių registracijos centruose bus pasitelkti darbuotojai iš kitų valstybės institucijų, ne tik Migracijos departamento.
Kaip aiškina A. Abramavičius, dirbti registruojant pabėgėlius, vykdant Migracijos departamento funkcijas, gali tik įgalioti darbuotojai.
„Čia negalime pasitelkti Raudonojo kryžiaus ar maisto banko savanorių. Tai turi būti autorizuoti valstybės tarnautojai. Tokių šiandien pasitelkta 290, kurie padeda registruoti. Dar reikia įvertinti, kad veikia nauji šeši centrai, jie veikia dviem pamainomis, tad automatiškai skaičius didinasi.
Tai irgi yra pakankamas iššūkis organizuoti darbą dviem pamainom, savaitgaliais ir švenčių dienomis“, – kalba A. Abramavičius.
Vidaus reikalų ministerijos ketvirtadienio duomenimis, Lietuvoje užregistruota 17 822 pabėgėliai iš Ukrainos.
