Darbuotojams bręsta nauji pokyčiai: šių profesijų geriau nesirinkti?

Technologijų gigantės skiria milžiniškus pinigus dirbtinio intelekto (DI) plėtojimui.

O kol vyksta šios srities talentų medžioklė, dalis ekspertų prabyla ir apie pernelyg didelį DI pervertinimą – esą tikėjimas, kad ši technologinė plėtra pakeis žmogų, neatitinka realybės.

TAIP PAT SKAITYKITE:

DIENOS PJŪVIS. Darbuotojų laukia dideli pokyčiai: kai kurių profesijų atstovai liks be darbo?

Šias profesijas dirbtinis intelektas pakeis pirmiausia: „Didžiausia problema bus tiems tinginiams“

Pokyčiai perkant automobilius ir atsiskaitant už paslaugas: gudraujantys iš to išloš?

Ar tikėjimo burbulas technologiniu proveržiu darbo rinkoje vis tik susprogs, nėra aišku.

Tačiau dabar rinkos ekspertai neslepia – kai kurių profesijų atstovų paklausa išties gali sumenkti.

Naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ dirbtinio intelekto agentūros „Why AI“ įkūrėjas Antanas Bernatonis svarstė, kad kalbėti apie visišką žmogiškųjų resursų atsisakymą būtų drąsu.

Tačiau jau dabar aišku – kai kurias užduotis DI gali atlikti kur kas greičiau ir kokybiškiau nei žmogus.

„Darbdaviai mato tam tikras grėsmes, bet lygiai taip pat įžvelgiamas ir potencialas bei galimybės. Visada yra tų, kurie neigs ir sakys, kad čia [dirbtinis intelektas] ne mums.

<...> Tačiau didžioji dalis yra tų, kurie sako: einame kartu su rinka, bandome prisitaikyti, mokomės apie tai. O kaip bus – pažiūrėsime“, – kalbėjo A. Bernatonis.

Jaunuolių laukia iššūkiai

Tuo metu „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas vardijo, kad antrąjį ketvirtį darbo rinkoje įvyko „nelabai gerų“ pokyčių darbo rinkoje.

„Kol kas to nedramatizuočiau, tačiau antrąjį ketvirtį padidėjo nedarbo lygis, šiek tiek nukrito ir užimtųjų skaičius.

Tai tarsi rodo, kad darbo rinka, kalbant apie užimtumo ir nedarbo lygį, šiek tiek sustojo“, – įžvalgomis dalijos A. Izgorodinas.

Ekonomistas mano, kad tokia tendencija yra neįprasta, nes ekonomika tiek pirmąjį, tiek antrąjį ketvirtį stabiliai augo po tris porcentus, o papildomų rizikos veiksnių, kodėl darbdaviai turėtų staiga mažinti darbuotojų skaičių, tarsi nėra.

„Aš manau, kad tokia situacija kol kas nėra susijusi nei su DI, nei recesija. Labiau tikėtinas sustojimas dėl tarifų.

Būtent JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai paskelbus apie tarifų įvedimą, daug įmonių apėmė tam tikras neapibrėžtumas, nerimas. Ir įmonės, matyt, nusprendė stabtelėti, pažiūrėti, kas bus toliau, ir kurį laiką nekurti naujų darbo vietų“, – kalbėjo A. Izgorodinas.

Ekonomisto vertinimu, tarifų poveikis Lietuvos ekonomikai, tikėtina, nebus dramatiškas, o vėliau situacija darbo rinkoje turėtų gerėti.

Tiesa, dėmesį A. Izgorodinas atkreipė ir į jaunesnių asmenų situaciją darbo rinkoje.

Jo manymu, neapibrėžtumo laikotarpiu įmonės labiau orientuojasi į profesionalus, kurie turi sukaupę tam tikrą patirtį, o ne šviežiai diplomą gavusius asmenis.

„Tai tarsi suponuoja, kad įmonių fronte buvo šiokio tokio streso. Ir įmonės tiesiog pradėjo vėl fokusuotis į tuos darbuotojus, kurie yra galbūt mažiau veržlūs, bet kurie turi patirtį ir gali padaryti kažką labai greitai“, – svarstė jis.

Iššūkių jauniems asmenims, ekonomisto pastebėjimu, darbo rinkoje iš tiesų gali kilti ir dėl DI atsiradimo.

„Manau, kad dabar įmonės DI naudos kaip efektyvinimo įrankį, t.y. sieks automatizuoti tam tikras rutinines užduotis, kurias atlieka mažiau kvalifikuoti darbuotojai. Natūralu, kad mažiau kvalifikuoti darbuotojai iš pradžių yra jauni. Nes jie neturi sukaupę patirties.

Taigi šiame segmente yra šokių tokių rizikų, bet yra ir galimybių. Nes jeigu tas žmogus išmoks naudotis dirbtiniu intelektu, tai galbūt jam tai taps ne rizika, bet galimybe“, – neatmetė A. Izgorodinas.

A. Bernatonis antrina, kad situacija darbo rinkoje pasikeitė.

„Anksčiau būdavo kaip duotybė, kad jei gavai diplomą, tu turi kažkokį pranašumą, užtikrintumą, jog gausi kažkokį darbą. Tačiau dabar to nebėra. <...> Tai nereiškia, kad diplomas neturi jokio vertės. Tačiau didžiausia vertė – žmogaus rodomi rezultatai.

Tikrai [DI] palies kiekvieną sferą, tikrai paveiks kiekvieną profesiją. Klausimas yra tik, kokiu mastu. Ir kaip greitai“, – kalbėjo jis.

Įžvelgia rizikų šioms profesijoms

A. Bernatonis sako, kad jau šiuo metu galima surasti sąrašą profesijų, kurios patenka į rizikos zoną, t.y. kad vieną dieną technologinė plėtra gali sumažinti tam tikros profesijos atstovų paklausą.

„Pavyzdžiui, pirmoje vietoje įvardyčiau vertėjus. Mes šiuo metu turime ne tik vertimų įrankius įvairiausius, bet netgi ir kalbos modelius, kurie versti sugeba labai greitai.<...> Ir tas daroma daug kokybiškiau, negu tai galėtų padaryti žmonės.

Taip pat istorikai. Dirbtinis intelektas gali dabar labai gerai ir interpretuoti, ir dėlioti. <...> Pardavėjai taip pat – labai keisis jų darbo pobūdis“, – prognozavo A. Bernatonis.

Pašnekovas įsitikinęs, kad vertėjų profesija neturi perspektyvos.

„Manau, kad čia bus viena greičiausiai pakeičiamų profesijų. Vėlgi, kiekvienoje profesijoje vis dar reikės geriausių, A lygio profesionalų. Jeigu tu esi ta žmogus, kuris mano, kad būsi geresnis nei bet kuris kitas, kuris turės konkurencinį pranašumą, valio.

Bet jeigu jauti, kad esi vidutiniokas ir nenori įdėti pakankamai pastangų, kad taptum tuo geriausiu toje srityje, tai verčiau rinktis kažkokias kitas sritis. Ir investuoti laiką į tai, kur bus matomas poreikis“, – svarstė jis.

Tačiau pašnekovas neatmeta – žmogiškasis santykis išliks labai svarbiu elementu darbo rinkoje.

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) doc. dr. Dainora Maumevičienė yra sakiusi, kad dėl DI plėtros vertėjai ir kalbininkai esą vis tiek išliks prestižine profesija.

Pasak jos, didelės investicijos į DI, kuriami specializuoti centrai bei spartus technologijų vystymasis tik dar labiau pabrėžia humanitarinių mokslų, ypač kalbos ir vertimo specialistų, svarbą.

Vertėjų ir lingvistų profesijos išlieka itin reikalingos, nes būtent šie specialistai turi gebėjimų, be kurių negalima kurti ir taikyti patikimų DI sprendimų kalbos srityje.

Svarbios tampa tokios kompetencijos kaip gebėjimas analizuoti tekstus, atpažinti žodžių tarpusavio sąryšius, semantines reikšmes, efektyviai apibendrinti ilgesnį turinį, kūrybiškai generuoti tekstus skirtingoms platformoms.

Taip pat ypač reikšmingi yra analitiniai ir kritinio mąstymo gebėjimai, leidžiantys vertinti tiek dirbtinio intelekto sugeneruotą, tiek žmogaus parašytą tekstą pagal kalbos, stilistikos ar semantikos principus. Kalbinis raštingumas taip pat leidžia greitai identifikuoti žmogaus ir mašinos sukurtą tekstą.

Šios kompetencijos įgyjamos studijų metu ir yra esminės šiuolaikinėje informacijos visuomenėje, ypač dabar, kai pastebimas bendrojo raštingumo lygio mažėjimas. Tai dar labiau pabrėžia humanitarinių profesijų vertę DI eroje – jos ne nyksta, o tampa dar aktualesnės“, – svarstė ji.

Ženklaus atlyginimo didėjimo nesitikėti?

A. Izgorodinas įžvelgė, kad dabar nemažą dalį gamybos pramonės sudaro įmonės, kurios neužtikrina pasiūlyti konkurencingo atlyginimo darbuotojams, ypač tada, kai minimali mėnesinė alga didėja.

„Pavyzdžiui, tekstilės įmonių segmente matosi ir bankrotų, ir užsidarymų, ir darbuotojų skaičius, gamyba krinta žemyn. Manau, kad spartus atlyginimo augimas gali lemti pramonės pasitraukimą iš Lietuvos, o atskirtis tarp centro bei regiono gali tik padidėti“, – tokio scenarijaus neatmetė A. Izgorodinas.

Ekonomistas skaičiuoja, kad apskritai atlyginimų didėjimas darbo rinkoje gali sulėtėti.

„Prislopimas darbo rinkoje, naujų darbuotojų paieškų sumažėjimas reiškia, kad tokio darbuotojų trūkumo, kurį mes matėme praeitais metais, jo galbūt nebebus.

Ir atitinkamai yra šiokia tokia rizika, kad atlyginimai kils sparčiau negu kainos, bet galbūt ne taip stipriai, kaip daug kas prognozavo šių metų pradžioje“, – pridūrė pašnekovas.

Ekonomistas sutinka, kad šiuo metu savo sąlygas labiau gali diktuoti ne darbuotojai, o darbdaviai.

„Tačiau tai yra labai laikinas dalykas. Kai įmonės supras, kad tie [D. Trumpo įvesti] tarifai nėra tokie pavojingi, kaip atrodo, aš manau, kad įmonės vėl pradės drąsiai kurti naujas darbo vietas.

Ir manau, kad darbo rinkoje situacija turbūt susireguliuos. Bet artimiausiu metu gali būti šiokių tokių turbulencijų“, – vertino pašnekovas.

Apibendrindamas situaciją darbo rinkoje, A. Izgorodinas įžvelgė, kad minimi pokyčiai darbo rinkoje dėl DI atsiradimo iš tiesų atneš permainų kai kurioms darbuotojams.

Tačiau jis nemano, kad DI artimiausiu metu visiškai pakeis darbo rinką ir kai kurių profesijų apskritai nereikės.

„Aš manau, kad kol kas yra per anksti“, – sakė jis.

Užimtumo tarnyba: situacija darbo rinkoje pasyvesnė

Registruotas nedarbas rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo 0,2 proc. punkto iki 8,8 proc., o palyginti su pernai tuo pat laiku – nepakito, pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba. 

Pasak jos, rugsėjo 1 dieną kas vienuoliktas darbingo amžiaus šalies gyventojas ieškojo darbo, arba 160,3 tūkst. žmonių – 3,8 tūkst. (2,5 proc.) daugiau nei prieš mėnesį, tačiau 400 mažiau nei pernai tokiu pat laiku. 

Tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė sako, kad įsidarbinimo rodikliai išliko stabilūs, naujų klientų skaičius sumažėjo, tačiau registruoto nedarbo rodiklis šiek tiek ūgtelėjo.

„Tai įprasta vasaros pabaigai – dalis žmonių sugrįžta pasibaigus sezoniniams darbams, kitiems tiesiog reikia daugiau laiko, kad vėl rastų sau tinkamą darbą“, – pranešime sakė ji. 

„Nors situacija darbo rinkoje pasyvesnė, vis dėlto ji stabili ir demonstruoja įprastus sezoninius svyravimus. Naujų klientų srautai kito nežymiai, o darbuotojų paieška buvo vangesnė daugelyje sektorių – kas mėnesį paskelbiama vidutiniškai 800 mažiau darbo skelbimų nei pernai“, – pridūrė J. Zemblytė.  

Paskutinį vasaros mėnesį laisvų darbo vietų skaičius susitraukė 7,4 proc. – 3,7 tūkst. darbdavių įregistravo 14,7 tūkst. darbo pasiūlymų, tačiau mokymo įstaigose ir gamybos įmonėse darbuotojų paieška rugpjūtį buvo aktyvesnė nei per pastaruosius dvejus metus. 

Rugpjūtį į Užimtumo tarnybą kreipėsi 20,3 tūkst. naujų klientų – penktadaliu (5,2 tūkst.) mažiau nei liepą. Tarnyba padėjo įsidarbinti 17,3 tūkst. klientų – panašiai, kaip liepą. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pasirinko 7,7 tūkst. klientų.

Nedarbas didėjo 50 savivaldybių, mažėjo – keturiose, nepakito – šešiose. Labiausiai augo Kalvarijos ir Rokiškio (po 0,8 proc. punkto), Anykščių (0,7 proc. punkto) savivaldybėse. Mažėjo – Telšių (0,4 proc. punkto), Varėnos (0,2 proc. punkto).

Visą laidą „Dienos pjūvis“ galite stebėti vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.